Žmonės mažiau maldautų jei tai daryti reikėtų viešai.
Seneca, Lucius Annaeus
 


Paieška:

YouTube
Lankomiausios citatos

Lankomiausios citatos

Nors kartais būna taikoma ir vadinamoji "mažoji psichoterapija", tikroje analizėje pasireiškia visa ir gydytojo, ir paciento asmenybė. esama daugybės atvejų, kurių neįmanoma išgydyti nepaaukojant dalies savęs. Kai kalbama apie svarbius dalykus, viską lemia tai, kaip gydytojas suvokia situaciją: ar jis jaučiasi esąs dramos dalimi, ar tiesiog įsijaučia į savo autoritetą. Didžiųjų gyvenimo krizių metu, svarbiausiomis akimirkomis, kai sprendžiamas klausimas būti ar nebūti, smulkūs įtaigos triukai nieko negelbėja. Tuomet metamas iššūkis visai gydytojo esybei.  

(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 191p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... galima išsigydyti nuo neurozės, nuo savęs nepagysi. 

(Sartras, Žanas Polis. Žodžiai. Vilnius: Vaga. 1966, 234p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Tomis savaitėmis, kai pasaulis švenčia Olimpines žaidynes, žmogaus žaidimas įgyja aukštesnę prasmę ir simbolinį spindesį. Jis tampa žmogiškumo ženklu; tūkstanteriopai aprašytas, išliaupsintas ir iškritikuotas, jis užvaldo milijonų sąmonę, suvienija taikiai besivaržančias tautas ir pateikia jaudinantį vyksmą arenose ir televizorių ekranuose. Žaidimas įtraukia visus - žaidėjus ir žiūrovus, verčia dalyvius, laikantis griežtos kovinės drausmės, siekti aukščiausių rezultatų, o žiūrovus džiūgauti dėl milimetrų ir sekundžių. 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Didžiausi filosofijos klausimai ir problemos glūdi kasdieniškiausiuose žodžiuose ir dalykuose. 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... iš kartos į kartą perduoti žaidimai dažniausiai yra kolektyvinės vaizduotės vaisiai, archetipų sielos gelmių susaistymai. Kai kurie naiviai atrodantys vaikų žaidimai - tai seniausių magiškų praktikų rudimentai. 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Žaidimas - viena pagrindinių visuomeninės egzistencijos galimybių. 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... mes ne tik tiesiog esame, paprastai, kaip augalas ir gyvūnas, bet ... stengiamės atrasti savo štai-būties "prasmę" ... norime suprasti, kam mes esame žemėje. Tai baisinga aistra, verčianti žmogų interpretuoti savo žemiškąjį gyvenimą, proto aistra. Ji yra mūsų didybės ir nelaimių šaltinis. Jokia gyva būtybė netrikdo savo gyvavimo keldama klausimą apie neaiškią savo buvimo šičia prasmę. Gyvūnas negali, o dievui nereikia klausti apie save. Bet koks žmogaus atsakymas į klausimą, kokia yra gyvenimo prasmė, reiškia "galutinio tikslo" nustatymą. Tiesa, dauguma žmonių to aiškiai ir nedviprasmiškai nepadaro; tačiau visą jų veikimą ir neveikimą visada valdo pagrindinis įsivaizdavimas, kas jiems yra "didžiausias gėris". Visi kasdieniai tikslai architektūriškai sukomponuoti ir nukreipti į galutinį tikslą - visi specialūs profesijų tikslai sutaria dėl to, koks turėtų būti paskutinis žmogaus apskritai tikslas.  

Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Visiškai normalių žmonių nėra. Normalumas – kultūrinė, todėl subjektyvi sąvoka, priklausanti nuo konkrečios kultūros ir istorinio laikotarpio. 

(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 95p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Meilė yra tiesa. 

(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 94p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Drąsa nėra bebaimiškumas. Bebaimiškumas – tai neatsakingumas. Jis būdingas ne drąsiems, bet savimi nepasitikintiems žmonėms. Baimės nejaučia tie, kurie nesuvokia, kad jie yra, kad egzistuoja, kurie nenori matyti tikrovės. Daugelis bebaimiškumu maskuoja savąją tikrovės baimę. Jie bėga nuo tikrovės, nes jos bijo.  

(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 83p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Surasta: 5940