Lankomiausios citatos

Kiekvienas sau pačiam yra visuma, nes kai miršta, viskas jam yra mirę. Todėl kiekvienas tiki esąs viskas visiems. 

Stabas pasidaromas ir iš pačios tiesos, nes tiesa be meilės nėra Dievas. 

Prieš sveiką protą ir žmogaus prigimtį einantis mokslas yra vienintelis, visą laiką išsilaikęs tarp žmonių.
Prieš prigimtį, prieš sveiką protą, prieš mūsų malonumus einanti religija yra vienintelė, kuri buvo visą laiką. 

Valdžia šiandieninėje visuomenėje seniai sutelkta aplink kūną, laikomą mašina.  

Šiandien iškyla svarbiausias politinis, etinis, socialinis ir filosofinis uždavinys - išlaisvinti individą, nuo valstybės ir tų individualizacijos tipų, kuriuos valstybė per jėgą primeta žmogui. Išlaisvinti individą nuo melagingų identifikavimų (pagal lytį, profesiją, tautybę, mentalitetą), nuo vegetavimo valstybinių institucijų ir jos ir jos ideologijos pavėsyje. 

Jau ankstyvojoje kapitalizmo stadijoje valdžia ir pinigai tapo sulyginami dydžiai. Bet kokį pinigų kiekį buvo galima laisvai konvertuoti į tam tikrą valdžios ekvivalentą. Taip buvo klasikiniame kapitalizme. Dabar valdžia gali tapti kas tik papuolė: rasė, tautybė, amžius (visų pirma jaunystė), išorė (žinoma, grožis), lytis, žinios, techniniai įgūdžiai, apsukrumas, kvailybė, baimė. Nešioti odą - geltoną, baltą arba juodą - vadinasi, taip pat dalyvauti valdžios žaidimuose! 

... šiandienę art sistemą mes laikome didžiulės politinės sistemos modeliu. Kultūra anaiptol nėra visuomenės antstatas: ji - vienas pagrindinių veikiančių valdžios mechanizmų, svarbus svertas valdant milijonų žmonių kūnus ir sąmones. Būtent kultūroje patikrinamos valdžios poveikio žmonių kūnams priemonės - tos priemonės, kurias vėliau bus galima pritaikyti kitose sferose. Ir visoje toje konfigūracijoje art sistema vaidina svarbiausią vaidmenį: jis truktūrizuoja, sugrupuoja, atsijoja, perkošia, surūšiuoja valdžios strategijas ir ideologijos elementus. Todėl kova prieš tarptautinę meno sistemą - tai kova prieš politinę sistemą. Nei daugiau, nei mažiau. 

Visas žemiškosios didybės prašmatnumas visai nešvyti tiems, kurie ieško dvasios [esprit] dalykų.
Proto [esprit] žmonių didybė neregima valdovams, turtuoliams, genčių vadams, visiems kūno didžiūnams.
Išminties didybė ... kai eina iš Dievo, neregima kūniškiesiems ir protingiesiems. Trys skirtingos plotmės. 

Didieji genijai turi savo galią, savo garbę, savo didybę, savo pergalę, savo spindesį, ir nėra reikalingi kūniškosios didybės, su kuria nesusiję. Jie yra regimi ne akimis, bet protu, ir to gana.  

... tarp tiesos ir sėkmės nėra jokios iš anksto nustatytos harmonijos.