Jaunas žmogus yra iliuzijoje, iš gyvenimo ir iš savęs jis tikisi kažko nepaprasto; o vyresni žmonės, savo ruožtu, dažnai iliuziškai prisimena savo jaunystę.  
Kirkegoras, Sorenas
 


Paieška:

YouTube
Naujausios citatos
Spręsti apie žmogaus gyvenimo prasmę neįmanoma iš jo trukmės. Juk skaitomą biografiją irgi vertiname ne pagal jos "ilgį", knygos puslapių skaičių, o pagal turiningumą.

(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 125p.)
Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
Egzistencinės analizės požiūriu nėra gyvenimo uždavinio "apskritai", kuris būtų privalomas visiems. Beprasmiška klausti apie uždavinį "apskritai", apie prasmę "apskritai". Toks klausimas primena žurnalisto klausimą pasaulio šachmatų čempionui: "O dabar pasakykite, gerbiamasis, koks šachmatų ėjimas geriausias?" Negali būti bendro atsakymo į tokį klausimą, visada reikia atsižvelgti į konkrečias aplinkybes (ir asmenybę).

(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 111p.)
Balsuoti:
 4.3 (6)
Komentarai (0)
Kadaise į laivą, plaukusį iš Marselio į Velnio salą, įlaipino negrą, nuteistą katorgai iki gyvos galvos. Išplaukus į atvirą jūrą garlaivyje (kalbame apie anuomet nuskendusį "Leviataną") įsiplieskė gaisras. Kaliniui, itin stipriam vyrui, nuėmė antrankius, ir jis išgelbėjo dešimt žmonių. Už tai buvo amnestuotas. Jei Marselio krantinėje šio vyro būtų paklausę, ar jis mato kokią nors prasmę toliau gyventi, jis veikiausiai būtų papurtęs galvą. Apskritai nė vienas žmogus nežino, ko dar gali tikėtis iš gyvenimo, kokia didi valanda galbūt dar laukia.

(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 108-109p.)
Balsuoti:
 4.7 (17)
Komentarai (0)
Gyvenimo prasmingumą irgi lemia jo viršūnės, ir vienintelis įvykis retrospektyviai gali suteikti prasmę visam gyvenimui. Paklauskime alpinisto, kuris stebi saulėlydžio nutviekstas alpes, taip sukrėstas gamtos didybės, kad šiurpuliai eina per nugarą, - paklauskime, ar po tokios patirties jo gyvenimas gali kada nors tapti visiškai beprasmis.

(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 98p.)
Balsuoti:
 5.0 (5)
Komentarai (0)
Apribojant gyvenimo prasmę tik malonumu, galiausiai atsiskleistų visiška gyvenimo beprasmybė. Jei malonumas sutaptų su gyvenimo prasme, gyvenimas tikrai neturėtų jokios prasmės. Juk kas yra malonumas? Būsena.

(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 86p.)
Balsuoti:
 4.8 (5)
Komentarai (0)
Koks tada yra – žvelgiant pranašo žvilgsniu – žmogaus tikslas? Vėl gyventi harmonijoje su kitais žmonėmis, gyvūnais, žeme. Ši naujoji harmonija skiriasi nuo rojaus harmonijos. Ją galima pasiekti tik jei žmogus visiškai išvystys savo žmogiškąsias savybes, jei jis žinos tiesą ir elgsis teisingai, jei jis išvystys savo proto galias iki tokio lygmens, kad išsivaduos iš žmogiškųjų suvaržymų ir iš iracionalių troškimų pančių. Pranašiškuose bylojimuose gausu šią mintį išreiškiančių simbolių. Žemė ir vėl taps neribotai derlinga, kardai bus perlydyti į noragus, santarvėje drauge gyvens liūtas su ėriuku, nebebus karo, moterys be skausmo gimdys vaikus (Talmude) ir visa žmonija susijungs tiesoje ir meilėje. Šią naująją harmoniją, kuri ir yra istorinio proceso tikslas, simbolizuoja Mesijo atėjimas.

(Fromm, Erich. Pamiršta kalba. Vilnius: Vaga. 2008, 223p.)
Balsuoti:
 3.6 (5)
Komentarai (0)
Reikia pripažinti, kad klausimas apie gyvenimo prasmę, ar jis būtų išsakomas, ar keliamas netiesiogiai, yra išties žmogiškas klausimas. Abejonė gyvenimo prasme savaime nėra tiesiog liguistumo apraiška; priešingai, tai tikroji žmogiškosios būties apraiška. Kiekvienas žino gana išsivysčiusius gyvūnus, tam tikrais socialinės organizacijos požymiais, struktūromis, primenančiomis valstybinius darinius, net pranokstančius žmonių visuomenes (pvz., bitės ar skruzdelės); tačiau neįmanoma įsivaizduoti, kad kokiam nors gyvūnui galėtų kilti klausimas apie jo egzistencijos prasmę, taigi ir abejonė savo būtimi. Tik žmogui lemta išgyventi egzistenciją kaip abejotiną, tik jis patiria visą būties abejotinumą.

(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 73-74p.)
Balsuoti:
 4.4 (5)
Komentarai (0)
Taigi gyventi - vadinasi, imtis atsakomybės teisingai atsakant į gyvenimo klausimus, vykdant jo keliamas užduotis, atliekant tai, ko iš mūsų reikalauja ši valanda. Šis reikalavimas, o kartu su juo ir būties prasmė yra skirtingi kiekvienam žmogui kiekvieną akimirką. Todėl neįmanoma nurodyti bendros žmogaus gyvenimo prasmės, neįmanoma į klausimą apie prasmę atsakyti apskritai. Mūsų aptariamas "gyvenimas" nėra kažkas miglota, šis gyvenimas kas kartą yra labai konkretus, jo keliami reikalavimai mums taip pat labai konkretūs. Kaip tik šis konkretumas ir nulemia žmogaus likimą. Nevalia lyginti vieno žmogaus su kitu, vieno likimo su kitu - nes aplinkybės nesikartoja, ir kas kartą žmogus kviečiamas elgtis kitaip. Kartais jis privalo veikti, taigi veiksmu formuoti savo likimą, kartais turi pasinaudoti proga ir realizuoti vertybių galimybes išgyvendamas, o kartais reikia tiesiog paklusti likimui. Tačiau kiekviena situacija visuomet yra vienintelė ir nepakartojama, visuomet yra tik vienintelis - teisingas - "atsakymas" į joje glūdintį klausimą.

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 89p.)
Balsuoti:
 4.4 (7)
Komentarai (0)
Prasmės ieškojimas - svarbiausia motyvacija žmogaus gyvenime, o ne instinktyvių potraukių "antrinis racionalizavimas". Ši prasmė yra unikali ir ypatinga tuo, kad ją privalo ir gali rasti jis pats; tik tada ji taps tokia reikšminga, kad patenkins jo paties prasmės siekimą.

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 109p.)
Balsuoti:
 4.3 (6)
Komentarai (0)
Be abejo, prasmės ieškojimas žmogui dažnai sukelia vidinę įtampą, o ne vidinę pusiausvyrą. Tačiau kaip tik tokia įtampa yra būtina psichinės sveikatos prielaida. Drįstu sakyti, kad nėra nieko pasaulyje, kas galėtų veiksmingiau padėti išgyventi net blogiausiomis sąlygomis, kaip žinojimas, kad tavo gyvenimas turi kokią nors prasmę.

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 113p.)
Balsuoti:
 4.9 (9)
Komentarai (0)
Surasta: 5940