Net ir didžiausias sadistas ir naikintojas yra žmogiškas, toks pat žmogiškas kaip ir šventasis. Jį tik galima pavadinti susigadinusiu gyvenimą paliegėliu, kuriam nepavyko gauti geresnio atsako į iššūkį gimus būti žmogumi, ir taip ir yra; taip pat jį galima pavadinti žmogumi, kuris ieškodamas išsigelbėjimo pasirinko netikusį kelią.
Fromm, Erich
 


Paieška:

YouTube
Naujausios citatos
... galima kovoti dviem būdais: pirma, įstatymais, antra, jėga. pirmasis iš jų būdingas žmogui, antrasis - žvėrims, bet kadangi pirmojo dažnai nepakanka, tai tenka griebtis antrojo.

(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 70p.)
Balsuoti:
 4.6 (11)
Komentarai (0)
... kai valdovas vadovauja didelei kariuominei ir įsakinėja kareiviams, jam tada turi kuo mažiausiai rūpėti tai, kad gali pagarsėti žiaurumu, nes nepagarsėjus žiaurumu neįmanoma išlaikyti kariuominės vieningumo ir kovingumo.

(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 68p.)
Balsuoti:
 3.8 (4)
Komentarai (0)
Iš tikrųjų svetimi šarvai esti arba per laisvi, arba per sunkūs ir varžo judesius.

(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 58p.)
Balsuoti:
 3.3 (4)
Komentarai (0)
Noras nukariauti yra įgimtas ir įprastas dalykas, ir kai žmonės imasi to, ką gali padaryti, visada jie yra veikiau liaupsinami nei peikiami, tačiau, kai žūtbūt trokšta pasiekti savo, neturėdami tam jėgų, daro klaidą ir nusipelno kitų papeikimo.

(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 21p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Psichinės kančios atveju, kuri visada izoliuoja individą nuo visuomenės, nuo, taip vadinamos, normalių žmonių bendruomenės, didelę reikšmę turi supratimas, o greičiau tikėjimas, kad konfliktas nėra individuali tragedija, bet sykiu visų kančia, bendra laiko našta.

(Jung, Carl Gustav. Analitinė psichologija. Sankt Peterburgas: Kentauras. 1994, 69p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Pasidarėme tokie paikšiai, kad kankinamės ne dėl skausmo, o dėl nuomonės apie skausmą.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 143p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Kančios išmoko sielą niekinti nelaimių tiekiamas kančias.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 131p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
... likimo mums primesta kančia nėra tokia skausminga kaip toji, kurią suteikia svetima valia.

(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 279p.)
Balsuoti:
 4.5 (6)
Komentarai (0)
Kančia ir vargas - sudėtinės gyvenimo dalys kaip ir likimas ar mirtis. Neįmanoma jų atskirti nuo gyvenimo, tiesiog nesunaikinant jo prasmės. Atskirti vargą ir mirtį, likimą ir kančią nuo gyvenimo reikštų panaikinti gyvenimo formą, jo pavidalą. Tik likimo smūgių daužomas, kančios iki baltumo įkaitintas gyvenimas įgyja formą ir pavidalą.
Taigi likimas, kurį patiria žmogus, turi prasmę: šį likimą reikia formuoti, kai įmanoma, ir priimti, kai būtina.

(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 164p.)
Balsuoti:
 4.0 (2)
Komentarai (0)
Tad žmogus, kuriam jo konkretus likimas skiria kančią, privalo žiūrėti į ją kaip į užduotį - visiškai unikalią užduotį. Net kentėdamas žmogus turi įsisąmoninti esąs vienintelis ir nepakartojamas visatoje - su savo skaudžiu likimu. Niekas negali jo pakeisti, niekas už jį neatkentės jo kančios. Kaip jis, šio likimo palytėtas, neša savo naštą - štai kur dabar slypi vienintelė nepakartojamos pasiekos galimybė.

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 89p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Surasta: 5940