Iš anksto numatyti ateitį (išpranašauti) ir suprasti praeities būtinybę yra viena ir tas pat ... 
Kirkegoras, Sorenas
 


Lankomiausios citatos

Lankomiausios citatos

Vaidindami nurodytas emocines išraiškas, laikui bėgant aktoriai pradeda vaidinamas emocijas realiai jausti. 

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 106p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Emocijos yra sąmonės priemonė aplinkos įvykiams įvertinti mūsų poreikių atžvilgiu. Emocijos praneša mūsų "vidiniam stebėtojui", kokią reikšmę mūsų poreikiams turi situacija, daiktas ar įvykis, su kuriuo mes susidūrėme. 

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 105p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Paprastai motyvacija apibrėžiama ir nagrinėjama siauresne prasme - kaip visuma vidinių procesų, skatinančių, palaikančių ir nukreipiančių veiklą. Anot V. Viliūno (1986, 1990) pagrindinis motyvacijos analizės vienetas yra poreikis. Poreikis yra priklausomybė nuo egzistavimo sąlygų, kurią apibrėžia (1) trūkumo būsena ir (2) konkretus tos būsenos aptikimo ir pašalinimo mechanizmas. 

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 92p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Patenkinus vienus poreikius, iškyla kiti nepatenkinti poreikiai, kurie gali nukreipti dėmesį į kitus socialinės aplinkos objektus, kurie, mūsų nuomone, gali tuos ojektus patenkinti.  

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 73p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Sąmonė yra tai, kas atspindi patyrimo srautą, sukuria prielaidas atminčiai atsirasti, formuoja tikslingą veiklą, sukuria klabą, sociokultūrinę aplinką ir gali kontroliuoti biologinę sistemą.  

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 68-69p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Sąmonės supratimui gali reikėti kokybiškai kito - aukštesnio nei sąmoningo - smegenų išsivystymo. kadangi šiuolaikinis žmogus tokiu smegenų išsivystymu nepasižymi, psichologinių ir neurobiologinių sąmonės mechanizmų atskleidimo galimybes galima vertinti gana skeptiškai. 

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 60p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Savimonė yra tiek stabili, kiek yra stabilios ją formuojančios aplinkos sąlygos. Tapatumas ir savimonė formuojasi bendraujant, o bendravimui pagrindą suteikia bendri socialiniai vaizdiniai. Socialiniai vaizdiniai yra žinių visumos apie kuriai nors žmonių grupei ... svarbius patyrimo objektus (S. Moscovici. 1988) ... Pagrindinė socialinių vaizdinių funkcija yra suteikti stabilią prasmių sistema, kurioje galima būtų kurti tapatumą ir savimonę ... Socialinė savimonė yra psichologinis socialinių vaizdinių atspindys. Todėl konkretaus savimonės elemento stabilumas glaudžiai susijęs su atitinkamą socialinį vaizdinį palaikančio socialinių įtakų tinklo (t.y. draugai, žiniasklaida, valstybės institucijos ir pan.) stabilumu.

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 81-82p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Socialinė savimonė apibrėžiama kaip žmogaus žinojimas apie savo priklausymą grupėms, jų vertinimai ir jausmai joms. Socialinė savimonė nusako prasmingus panašumo santykius su kitais grupių, kurioms žmogus save priskiria, nariais ir analogiškus skirtumo santykius su kitų lygintinų grupių, kurioms jis savęs nepriskiria, nariais.  

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 75p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Asmeninė savimonė paprastai apibrėžiama kaip žmogaus požymių visuma, kurią jis naudoja apibrėždamas save kitų žmonių atžvilgiu. Asmeninę savimonę sudaro asmens individualūs sugebėjimai, būdo bruožai, poreikiai, vertybės, patirtis ir santykiai, kuriais remdamasis jis save suvokia kaip skirtingą nuo kito konkretaus žmogaus. 

(Legkauskas, Visvaldas. Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 2012, 74-75p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Jo prigimtis vientisa, todėl jo troškimai toli nesiekia. Štai kas kilniausia žmogaus gyvenime. 

(Senovės kinų išmintis. Tūkstantis Li. Vilnius: Gamta. 2005, 281p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Surasta: 5641