… visą purvą nuskalaudavo šilta žmogiško gerumo banga 
Albom, Mitch
 


Naujausios citatos
Teisinga bausmė nedarniai giedančiam yra išmokyti jį dermės.

(Platonas. Timajas. Kritijas.. Vilnius: Aidai. 1995, 163p.)
Balsuoti:
 3.5 (2)
Komentarai (0)
Neužmušinėtume net kandančių ar smogiančių gyvačių bei vandens angių, jei galėtume prijaukinti ar padaryti nepavojingas ir mums, ir kitiems. Taigi ir žmogui skirkime atpildą ne todėl, kad nusidėjo, bet kad nenusidėtų, kad bausmė būtų susijusi ne su praeitimi, o su ateitimi. Įstatymas ne rūstauja, o apsaugo.

(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 128p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Baudžiančiam jokiu būdu netinka pykti, nes bausmė padeda pataisyti nusikaltėlį, jei paskiriama apsvarsčius.

(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 90p.)
Balsuoti:
 4.0 (2)
Komentarai (0)
Pametusį taką klajūną geriau atvesti į tikrąjį kelią negu iš jo išstumti.

(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 89p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
... bausmės tuo labiau taiso žmones ir esti didesnis pavyzdys, kuo labiau žinomos.

(Seneca, Lucius Annaeus. Diatribės. Vilnius: Pradai. 1997, 154p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Būtinai bijos savo atminties daug ko garbėtroškiškai panoręs, išdidžiai paniekinęs, nevaržomai nugalėjęs, pavojingai apgavęs, godžiai čiupęs, išlaidžiai švaistęs žmogus.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 102-103p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 93p.)
Balsuoti:
 5.0 (7)
Komentarai (0)
Jeigu nėra nieko, be manęs, tai ko gi aš bijau?

(Upanišados. Vilnius: Vaga. 2006, 103p.)
Balsuoti:
 5.0 (10)
Komentarai (0)
... tas, kuris sau sunaudoja visą laiką, kuris kiekvieną dieną tvarko kaip paskutinę, nei trokšta rytdienos, nei bijo.

(Seneca, Lucius Annaeus. Apie sielos ramybę. Vilnius: Vyturys. 1997, 99p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Žmonių grupes – nuo gatvės gaujų iki tautų – kamuoja nebūties baimė, todėl, idant save išsaugotų, jos puola ir žudo kitus. Gal būt karas yra ne kas kita, kaip poreikis susidurti akis į akį su mirtimi, nugalėti ją ir pavergti, išlikti gyvam – tarsi ypatinga mūsų visų mirtingumo neigimo forma?

(Kubler-Ross, Elisabeth. Apie mirtį ir mirimą. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2001, 22p.)
Balsuoti:
 2.3 (4)
Komentarai (0)
Surasta: 5632