Valstybė skiria daug lėšų, kad mokslas būtų pateikiamas epopėjos forma: tuo remiasi pasitikėjimas valstybe, tada atsiranda viešas pritarimas, kurio reikia sprendėjams. 
Lyotard, Francois
 


Dievas
Išmintis
Gyvenimas
Pašaukimas
Laimė
Tikslas
Savęs pažinimas

Gyvenimo prasmė

Tačiau kas yra prasmė savyje? ... prasmė yra tam tikro uždavinio vykdymas pačiu mūsų buvimu ... Giliausia tad prasme ji yra ne kas kita kaip savęs sutapdymas su savo pašaukimu ... Gyvulys yra savo būtyje uždaras, todėl gali vykdyti tik vieną uždavinį. Negalėdamas jo vykdyti, jis netenka ne tik savo prasmės, bet ir savo biologinio pagrindo ir žūsta. Žmogus, būdamas atvira būtybė, šitokio apsprendimo neturi. Prieš jį tyso ištisas uždavinių laukas, kuriame jis pats turi išsirinkti tai, kas jo bus vykdoma kaip jo gyvenimo prasmė. Žmogus pats susiieško savo prasmę. Pašaukimas glūdi šalia jo ...  

(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 206-207p.)
Balsuoti:
 4.2 (6)
Komentarai (0)
Jautimas, kad mes niekados į šitą žemę daugiau nebegrįšime, kad mirtis yra amžinas atsisveikinimas su dabartiniu gyvenimu, pripildo mūsų sielą didelio kartėlio. Kur tad ieškoti paguodos? Kas gali žmogui atstoti šitą nebegrįžtamumą? Kokiu pavidalu jis galėtų vis dėlto šioje žemėje išsilaikyti? Du dalykai pasisiūlo žmogui jo egzistencijos vienkartiškumo akivaizdoje, žadėdami jį žemėje išlaikyti, būtent: kultūros kūriniai ir jo vaikai

(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 189p.)
Balsuoti:
 4.7 (3)
Komentarai (0)
Žmogus yra pasaulyje, kad išskleistų save per susidūrimą su šia pasauline atsparybe. Buvimas pasaulyje jam yra šiuo atžvilgiu jo paties įvykdymo sąlyga ir laukas. Bet žmogus yra ne iš šio pasaulio, nes jis būna savyje ir sau. Pasaulis jam yra tik sąlyga ir jo veiklos laukas, bet niekados ne jo buvimo šaltinis ir prasmė. Jeigu tad žmogus gyvendamas ilgesnį laimės tarpsnį, spėja pamiršti šitą savo savarankiškumą ir pradeda būti taip, tarsi būtų iš pasaulio, kančia pažadina jį iš šios užmaršties ir nurodo tikrąją jo būseną. 

(Maceina, Antanas. Jobo drama. Vilnius: Vyturys. 1997, 65p.)
Balsuoti:
 4.8 (5)
Komentarai (0)
Išdidumas padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad gyvenimas tėra akimirka ...

Balsuoti:
 3.7 (11)
Komentarai (0)
Palaistyk žemę savo džiaugsmo ašaromis ir mylėk tas savo ašaras... 

Balsuoti:
 4.9 (12)
Komentarai (0)
Kitaip sakant, žmogui neužtenka tiktai b_ū_t_i, kaip gyvuliui. Jis nori žinoti, k_a_m jis yra ir k_a_m jis gyvena. Gyvulio prasmė išsitenka jo buvime. Tuo tarpu žmogus grynuoju buvimu ne tik kad nėra patenkintas, bet jis jį net niekina ir laiko nevertingu. Gali žmogus gerai pavalgyti ir gražiai apsirengti, gali jis gyventi patogiame bute ir turėti šeimą, bet jeigu jis nežino, k_a_m jis gyvena, jis darosi nepatenkintas, pradeda skursti ir nykti. Žmogaus prasmė neišsitenka jo buvime. Žmogus negyvena tiktai tam, kad būtų. Pačiame jo buvime turi būti dar kažkas kita, kas nėra buvimas savyje, tačiau ką žmogus gali vykdyti pačiu buvimu. Neprasmingo gyvenimo žmogus negali pakelti ... gyvenimo prasmės klausimas - mano a_s_m_e_n_i_n_i_o gyvenimo prasmės - jau yra gilus sąžinės klausimas. Jeigu duona patenkina patį buvimą, tai tikslo problemos ji neišsprendžia. Kam mes gyvename ir koks mūsų pačių žygis sudaro mūsų asmeninio gyvenimo prasmę, galime atsakyti tik savo giliausia būtimi, prabylančia sąžinės balsu. 

(Maceina, Antanas. Didysis inkvizitorius. Chicago: Ateitininkų Sendraugių Skyrius. 1974, 168-169p.)
Balsuoti:
 4.9 (7)
Komentarai (0)
A n t i k r i s t i n i s  p r a d a s  i s t o r i j o j e  v i s a d o s  r e i š k i a s i  n i h i l i z m o  p a v i d a l u. Dykumų dvasia, norėdama griauti Kristaus darbą, yra priversta, kaip buvo sakyta, veikti per žmones, nes tik žmonės yra regimi pirmaeiliai istorijos veikėjai. Kitokio tiesioginio kelio ji neturi. Bet kad šitas griovimas būtų žmogui pakeliamas, jis turi nematyti jokios prasmės ir jokio tikslo; jis turi būti nihilistas. 

(Maceina, Antanas. Didysis inkvizitorius. Chicago: Ateitininkų Sendraugių Skyrius. 1974, 90p.)
Balsuoti:
 3.4 (9)
Komentarai (0)
- Aš manau, kad visi turi pirmiausia gyvenimą pamilti.
- Būtinai taip, pamilti pirma logikos, kaip kad tu sakai, būtinai pirma logikos, tik tada aš ir prasmę suvoksiu.  

Balsuoti:
 4.1 (7)
Komentarai (0)
Tikslas yra toks: visuomet būti ten, kur galiu daugiausia padėti, kur mano būdas, mano savybės ir gabumai ras geriausią dirvą, didžiausią veiklos plotą. Kito tikslo nėra. 

(Hesė, Hermanas. Narcizas ir Auksaburnis. Vilnius: Alma littera. 1997, 65p.)
Balsuoti:
 4.9 (18)
Komentarai (0)
Gyvo kūno ląstelės susivienija dėl bendrų interesų viską atiduodamos viena kitai. Kiekviena ląstelė gauna tik tai, kas būtina jai egzistuoti, ir visomis jėgomis rūpinasi bendra gerove. Visuose gamtos lygmenyse individas, būdamas visumos dalis, veikia bendram labui ir tuo jis yra tobulas. Neįmanoma įsivaizduoti gyvo kūno egzistavimo be altruistinio pagrindo, o egoizmas kliudo gyventi. 

(Laitmanas, Michaelis. Iš chaoso į harmoniją. Vilnius: Kabalos studijų centras. 2007, 6-7p.)
Balsuoti:
 4.1 (8)
Komentarai (0)
Surasta: 116