Apie sielos ramybę

Kaikurių žmonių nelaimė – ne malonumų stoka, o patys malonumai.

Malonumų vergu tapęs žmogus tą pačią akimirką patenka ir į kančios vergiją.

... sekiojantieji paskui malonumus viską palieka antroje vietoje ir pirmiausia netenka laisvės, išmainydami ją į pilvo užgaidas. Jie neperka malonumus, o parsiduoda jiems.

... malonumų – begalybė ir kuo daugiau žmogus jų semia, tuo labiau jie neišsemiami.

Likimas atima tik tai, ką buvo davęs.

Didžius pavyzdžius pateikia tik blogas likimas.

Ligos pradžia yra ligonių ir sveikų susimaišymas.

[Laisvę] teikia ne kas kita kaip abejimgumas likimui.

... laimingu gali būti pavadintas tas, kuris dėl proto nieko netrokšta ir nieko nebijo.

Ieškokime to, kas geriausia, o ne to, kas įprasta, to, kas suteiktų mums amžiną laimę, o ne to, ką giria minia, nevykusi teisybės aiškintoja.