Mintys

Tikėjimas yra Dievo dovana. 

Dievas juntamas širdimi, o ne protu. 

Išmintis mus gražina į vaikystę. 

Paskutinis proto žingsnis - tai pripažinimas, kad esama daugybės jį pranokstančių dalykų. Jis yra silpnas, jei neišgali to pažinti. Jei jau prigimtiniai dalykai jį pranoksta, tai ką kalbėti apie antgamtinius? 

Tikėjimas tikrai sako tai, ko nesako pojūčiai, bet jis neprieštarauja tam, ką jie patiria. Tikėjimas yra viršum jų, bet ne prieš juos. 

Mums neįgrįsta kasdien valgyti ir miegoti, nes alkis vis iš naujo kyla kaip ir miego noras. Jei to nebūtų, jie įgrįstų. Vadinasi, ir be dvasinių dalykų alkio jie darosi įkyrūs. Teisybės alkis - tai aštuntas palaiminimas.  

Yra trejopai nusiteikusių žmonių: vieni tarnauja Dievui, būdami jį radę; kiti mėgina jo ieškoti, būdami Dievo neradę; treti gyvena nei jo ieškodami, nei būdami radę. Pirmieji yra protingi ir laimingi, paskutinieji - kvaili ir nelaimingi, viduriniai - nelaimingi ir protingi. 

Du kraštutinumai: atmesti protą, tik protą tepriimti. 

Yra trys tikėjimo būdai: protu, papročiu ir įkvėpimu. 

Ateizmas rodo dvasios jėgą, bet tik iki tam tikro laipsnio.