Thiruvalluvar
Tu paiką puikybę piktadario savo
Įveik atlaidžiu kantrumu.
Įveik atlaidžiu kantrumu.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 483p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Skurdybė didžiausia - svečiais nesidžiaugti,
Didybė - pakęsti kvailius.
Didybė - pakęsti kvailius.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 483p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kai žaizda padaryta peiliu, ji užgyja,
O kada liežuviu - neužgis.
O kada liežuviu - neužgis.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 483p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ar amžius teisingai žmogaus nugyventas,
Mes sprendžiam iš jo vaikų.
Mes sprendžiam iš jo vaikų.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 482p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kad nėra svetimų nei savų - tai supratus,
Tikra išmintis pasiekta.
Tikra išmintis pasiekta.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 482p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Geri darbai, jei naudos tu nesieki,
beribį gėrį brandins.
beribį gėrį brandins.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 482p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Šiurkščius žodžius tekalbėt - tai kramtyti
Rūgštų vaisių, kai rankoj - saldus.
Rūgštų vaisių, kai rankoj - saldus.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 481p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pažinęs meilingo žodžio galią
Nemėgina laimėti šiurkštumu.
Nemėgina laimėti šiurkštumu.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 481p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kas purtos, kai svečias paprašo pastogės,
Tas skurdžius gėrybių gausoj.
Tas skurdžius gėrybių gausoj.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 481p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Lyg vystantis medis, augąs akmenyne,
Nyksta be meilės žmogus.
Nyksta be meilės žmogus.
(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 481p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Surasta: 62