Draugai

Žmogus turi bičiulių laikui praleisti,
o tikras draugas yra jam už brolį artimesnis.
(18:24) 

… nėra kito baisesnio antkryčio bičiulystėje kaip tiktai įsiteikinėjimas, meilikavimas ir pataikavimas; beje, daugybe vardų galima pavadinti šią ydą, būdingą lengvabūdiškiems bei apgaulingiems žmonėms, kurie viską kalba, tenkindami pageidavimą, o ne siekdami teisybės.

... prielankumą tau dera rodyti po to, kai susidarysi nuomonę, o ne ją susidaryti, kai jau kam nors parodei prielankumą.

... daugelis žmonių elgiasi neteisingai, jei nepasakyčiau – begėdiškai, norėdami turėti tokių bičiulių, kokie būti patys neįstengia, ir iš jų trokšdami tokių dalykų, kokių patys jiems neduoda.

Juk kiekvienas myli pats save, ir visai ne dėl to, kad iš meilės sau turėtų kokios nors naudos, o kad yra pats sau brangus. Ir jeigu štai tokio santykio mes neperkelsim į bičiulystę, tai niekad nesurasim tikro bičiulio, nes pastarasis visad būna tarsi koks „antrasis aš“.

... nėra nieko bjauriau už karą su žmogumi, su kuriuo artimai bičiuliavaisi.

Dažnųsyk bičiulių ydos staiga paveikia ne tik jų bičiulius, bet ir svetimus žmones, tačiau tas ydas lydinti nešlovė krinta ir ant jų bičiulių. Taigi bičiulystės su tokiais žmonėmis reikia atsikratyti nutraukiant su jais santykius [...] dera verčiau pamažu traukiant, o ne kirste nukertant, nebent įvyktų kokia visiškai nepakenčiama neteisybė...

Mat skirtingi charakteriai lemia skirtingus pomėgius, o šių nepanašumas bičiulius išskiria. Tad [...] geri žmonės negali bičiuliautis su nedorėliais, o šie – su geraisiais, kaip tik dėl didžiausio skirtumo tarp vienų ir kitų būdo bei pomėgių.

... patys seniausi bičiuliai tarsi seni seni vynai mums būna patys maloniausi...

... ištikimu negalima laikyti tokio proto, kuriam būdingas nepastovumas ir suktumas...