Vadovas

Valdovai, ypač nauji, patyrė, jog ištikimesni ir naudingesni jiems yra tie žmonės, kurie jų valdymo pradžioje atrodydavo įtartini, negu tie, kurie iš pat pradžių buvo atsidavę.

... veiksmingiausia valdovo priemonė, padedanti išvengti sąmokslų, yra tokia: reikia neužsitraukti liaudies neapykantos.

Taigi, kad valdiniai būtų vieningi ir paklusnūs, valdovas neturi bijoti, jog bus apkaltintas žiaurumu. Kelis kartus panaudojęs smurtą, jis pasielgs daug gailestingiau negu tie, kurie dėl perdėto gailestingumo leidžia įsigalėti netvarkai, sukeliančiai skerdynes ir plėšikavimą, nes tai paliečia visą visuomenę, o valdovo panaudotas smurtas užkliudo tik pavienius asmenis.

Taigi, jei valdovas negali neskriausdamas savęs pagarsėti dosnumu ir jei jis yra protingas, tai turi per daug nesibijoti šykštuolio vardo, nes ilgainiui, kai valdiniai pamatys, jog dėl taupumo jam užtenka savo pajamų ir jis pajėgia apsiginti nuo užpuolikų bei leistis į žygius neapkraudamas jų papildomais mokesčiais, jam prigis dosnaus valdovo vardas.

.. neprotinga manyti, kad ginkluotas žmogus gera valia paklus beginkliui, o beginklis šeimininkas bus saugus tarp ginkluotų tarnų. Kadangi vienas jaus panieką kitam, o antrasis įtarinės pirmąjį, jiedu negalės gerai veikti išvien.

Todėl išmintingas valdovas turi surasti tokį valdymo būdą, kad valdiniams visada ir visokiomis aplinkybėmis reikėtų valdovo, tada jie visą laiką bus jam ištikimi.

... kas valdovu tampa per liaudies malonę, tas turi išsaugoti jos palankumą; tai ne taip jau sunku, nes liaudis trokšta tiktai nebūti engiama. O kas valdovu pasidaro prieš liaudies valią, didžiūnų remiamas, tas pirmiausia turi stengtis laimėti dar ir liaudies palankumą; tai irgi lengva padaryti - tereikia ją paimti savo globon.

... reikia pažymėti, jog tas, kas užgrobia valdžią, turi numatyti visas skriaudas ir padaryti jas vienu užmoju, kad paskui nereikėtų kasdien jų daryti ir kad galėtų, jų nedarydamas, nuraminti žmones ir patraukti juos į savo pusę geradarystėmis.