Šeima

Nebūk moters grožio apgautas,
netrokšk moters dėl jos turtų.
Būna pykčio, įžūlumo ir didelės gėdos,
kai žmona turi išlaikyti savo vyrą.
(25:21-22) 

IDEALI ŽMONA

Koks retas radinys sumani žmona,
brangesnė už perlus yra jos vertė!
Savo širdį jai patiki jos vyras,
ir turi tikrą lobį.
Ji gerumu atsilygina, o ne piktumu,
per visas savo gyvenimo dienas.
Ji pasirūpina vilnų bei linų
ir pluša įgudusiomis rankomis.
Kaip pirklio laivai,
ji pargabena iš toli maisto atsargas.
Ji keliasi, kai dar tamsu,
paskiria maistą namams
ir dienos nurodymus tarnaitėms.
Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka;
iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.
Ji yra apsijuosusi jėga;
stiprios yra jos rankos.
Ji mato, kad jos verslas klesti;
naktį jos lempa niekad neprigęsta.
Ji ima į rankas ratelį,
o jos pirštai stveriasi verpstės.
Ji dosniai duoda vargšui
ir ištiesia ranką elgetai.
Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga,
nes visi jos namiškiai yra šiltai aprengti.
Ji pati išsiaudžia antklodžių;
plona drobė ir purpuras yra jos drabužiai.
Jos vyras yra įžymus miesto vartuose,
kur jis sėdi tarp šalies seniūnų.
Ji siuva lininius drabužius ir juos parduoda;
pirkliams tiekia juostas.
Stiprybė ir orumas yra jos drabužis;
su šypsniu ji žiūri į ateitį.
Kai atveria burną, ji kalba išmintingai,
o ant jos liežuvio malonus pamokymas.
Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį,
niekad nevalgo dykaduonio duonos.
Pakilę jos vaikai ją giria;
jos vyras – ir jis liaupsina ją:
„Daug yra sumanių moterų,
bet tu viršiji jas visas!“
Žavumas – apgaulingas,
o grožis – rūkas;
moteris turi būti giriama
už jos pagarbią VIEŠPATIES baimę.
Duokite jai atlygį už jos triūsą, –
teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!
(31:10-31)  

Nuolatinis lašėjimas lietingą dieną
ir priekabinga žmona yra panašūs;
nutildyti ją yra kaip nutildyti vėją
ar dešine ranka pačiupti aliejų.
(27:15-16)  

Geriau gyventi dykumos šalyje,
negu su irzlia ir priekabinga žmona.
(21:19)  

Geriau gyventi kampe ant stogo,
negu erdviuose namuose su priekabinga žmona.
(21:9)  

Namai ir turtas yra iš tėvų paveldas,
o sumani žmona ateina iš VIEŠPATIES.
(19:14)  

Kvailas vaikas yra neviltis tėvui,
o niurnanti žmona – nuolat lašantis vanduo.
(19:13)  

Žmogus, kuris randa gerą žmoną, randa laimę,
ir gauna iš VIEŠPATIES malonę.
(18:22) 

Sumani žmona yra savo vyro vainikas,
o apsileidusi žmona – kaip kaulų puvinys.
(12:4)  

Kas kamuoja savo šeimyną, tas paveldi vėją,
o kvailys yra išmintingųjų vergas.
(11:29)