Diatribės

Taupumas yra mokėjimas išvengti nereikalingų išlaidų.

Gera sveikata pareina nuo galvos: iš jos į visur driekiasi judėjimas, įtempimas arba sustingimas; jie priklauso nuo to, ar siela gyva, ar suragojusi.

Kai malonumai pagadina ir sielą, ir kūną, viskas atrodo nepakeliama ne todėl, kad sunku, bet kad tai tenka minkštam žmogui.

Kaip iš pypkės viskas eina tik paprastiems, menkos prigimties žmoneliams, didžiavyrio klotis - paniekinti mirtingųjų nelaimes ir baubus. Troškimas visada būti laimingam, noras pereiti per gyvenimą su neapkandžiota siela yra antrosios daiktų prigimties pusės neišmanymas. Tu - didžiavyris. Bet iš kur aš apie tai sužinosiu, jei likimas tau neduoda galimybės parodyti narsą?

Gerosios savybės be priešininko vysta; jų dydis ir jėga atsiskleidžia tuomet, kai kantrybė parodo, ką jos gali. Žinok, tą patį reikia daryti geriesiems vyrams, kad neišsigąstų grublų ir sunkumų, nesiskųstų likimu, kad visa, kas atsitinka, laikytų geru. Svarbu ne ką, o kaip pakeli.

Tarp daugybės didingų mūsų Demetrijaus pasakymų yra ir toks, mano neseniai išgirstas, dar tebeaidintis ir tebeskambantis ausyse: "Nėra nelaimingesnio žmogaus už tą, kuriam niekada neatsitinka jokių negandų". Mat jam neleista savęs išbandyti.

Nedalia turi vieną gerą savybę: be paliovos kamuojamus žmones ji galų gale užgrūdina.

Skurdo nejaus natūralaus saiko besilaikąs žmogus; peržengus natūralų saiką, skurdas lydės ir tarp didžiausių gėrybių. Būtinuosius poreikius patenkina ir tremtis, besaikiams negana ir karalystės.

Tikrosios didybės požymis yra smūgių nejautimas. Taip stambus žvėris ramiai žvelgia į lojančius šunis, taip banga veltui šokinėja prieš milžinišką uolą. Kas nepyksta, to skriauda nepaliečia, kas pyksta - paveikia.

Gerai žinomas seno dvariškio atsakymas. Paklaustas, kaip sulaukė rūmuose nepaprastai reto dalyko - senatvės, tarė: "Dėkodamas už padarytas skriaudas". Dažnai ne tik neapsimoka keršyti už skriaudą, bet neapsimoka net pripažinti.