Šekspyras, Viljamas
Bet tas ir žudo žmogų paiką,
Kad tiki jis savim be saiko.
Kad tiki jis savim be saiko.
(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 405p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei nebėra kitokios išeities, -
Ne gėda ir pabėgti nuo mirties.
Ne gėda ir pabėgti nuo mirties.
(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 381p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą.
(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 374p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... nuo vyno parausta nosis, ima miegas ir užeina noras šlapintis. Vynas sužadina ir kitokių norų, bet pats jisai užkerta jiems kelią; todėl galima sakyti, kad girtumas mulkina mūsų aistras: jis uždega jas - ir čia pat užgesina, jas sukelia - ir čia pat sutramdo, pažaboja; liepia joms laikytis, bet nepalaiko jų, pagaliau jis užmigdo jas ir, šitaip apmulkinęs, pasišalina.
(Šekspyras, Viljamas. Makbetas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 375p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Dorybei mirus, ar bėra prasmė
Gyventi garbei?
Gyventi garbei?
(Šekspyras, Viljamas. Otelas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 166p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei žmonos ir paslysta, tai dėl to
Yra kalti, man rodosi, jų vyrai,
Kai eina savo pareigas blogai
...
Už vyrų eibes žmonos visada
Atkeršija su jų pačių lazda.
Yra kalti, man rodosi, jų vyrai,
Kai eina savo pareigas blogai
...
Už vyrų eibes žmonos visada
Atkeršija su jų pačių lazda.
(Šekspyras, Viljamas. Otelas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 141p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... Nereik užmiršt,
Kad vyrai ne dievai; todėl nelaukim
To dėmesio iš jų, kurį mums rodė
Tada, kai sužadėtiniai dar buvo.
Kad vyrai ne dievai; todėl nelaukim
To dėmesio iš jų, kurį mums rodė
Tada, kai sužadėtiniai dar buvo.
(Šekspyras, Viljamas. Otelas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 103p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Garbė yra nematoma būtybė;
Dažnai ją turi tie, kur jos neturi.
Dažnai ją turi tie, kur jos neturi.
(Šekspyras, Viljamas. Otelas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 108p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Pavyduliautojui mažiausias niekas -
Nors būtų jis už dulkę niekingesnis -
Toks pats stiprus įrodymas yra,
Kaip šventas raštas.
Nors būtų jis už dulkę niekingesnis -
Toks pats stiprus įrodymas yra,
Kaip šventas raštas.
(Šekspyras, Viljamas. Otelas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 88p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Taip, santuoka mums neša prakeikimą,
Nes duoda teisę jaustis šeimininkais
Gražuolės kūno, bet ne jos geismų!
Nes duoda teisę jaustis šeimininkais
Gražuolės kūno, bet ne jos geismų!
(Šekspyras, Viljamas. Otelas. Raštai II. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1961, 85p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
