Remarkas, Erichas Marija

Tik idiotai mano, kad viena tauta geresnė už kitą. 

- Mes amžinai pamirštam, kad gyvenam šitoje planetoje tik trumpą laiką, - sakau. - Todėl ir įsigyjame absoliučiai klaidingą pasaulio kompleksą. Lyg būtume žmonės, kuriems duota gyventi amžinai. 

Heinrichas Krolis yra iš tų žmonių, kurie niekados neabejoja savo pažiūrų teisingumu - todėl jie ne tik nuobodūs, bet ir pavojingi. 

Mes visada ir visur esame atvykę. Laikas tėra tik prietaras. Tai gyvenimo paslaptis. Tiktai mes to nežinome. Ir visad stengiamės kur nors nukeliauti. 

Teiginys, kad ir koks būtų neįtikėtinas, atkakliai brukamas visuomet palieka pėdsaką. 

-O kas yra gyvenimas?
-Tai, kas vyksta šią akimirką. 

- Nemenkinkite bažnyčios išminties! Ji - vienintelė diktatūra, nenuversta du tūkstančius metų. 

Tik jūs vieni galite suteikti žmogui amžiną palaimą! Jūs vieni valdote dangų! Niekas negali atleisti nuodėmių, tiktai jūs! Jūs esate diktatūra! Kaip jūs galite būti tolerantiški?
- Mums to ir nereikia. Mes žinome tiesą.
- Aišku, - sakau, rodydamas į apšviestus langus. - Štai ji! Paguoda bijantiems gyvenimo. Nebegalvok; aš viską žinau už tave! Žadėdami dangų ir baugindami pragaru, jūs žaidžiate primityviausiais žmonių jausmais, - bet ką tas žaidimas turi bendra su tiesa, tąja mūsų smegenų Fata Morgana? 

Ar kada nors pagalvojote, koks pasidarytų pasaulis, jeigu turėtume viena jusle daugiau? 

Gyvuliai neturi sielos, o žmogus turi. Bet kur dingsta didžioji tos sielos dalis, kai pažeidžiamas koks nors smegenų vingis? Kur ji dingsta, kai žmogus tampa idiotu?