Geri darbai

Bet kam teikiama geradarystė nėra maloni niekam.

Svarbu, ne kas padaroma ar duodama, bet kaip nusiteikus, nes geradarystės esmė glūdi ne atliktame poelgyje ar daikte, bet davėjo ar darytojo širdyje.

Trapu yra visa, ką turime, į ką žvalgomės, prie ko prisvilę mūsų geismai. Likimas ir skriauda gali juos atimti iš mūsų, o geradarystė išlieka ir netekus ją išreiškiančio daikto. Mat ji yra teisingas poelgis; jokia jėga negali jo atšaukti.

Geradarystės negalima paliesti ranka, čia viską atlieka širdis. Didelio skirtumo esama tarp daiktinės geradarystės išraiškos ir geradarystės. Nei auksas, nei sidabras, nei kiti didžiai vertinami dalykai nėra geradarystė. Geradarystė yra teikiančiojo nuostata. Neišmanėliai pabrėžia vien tai, kas matoma, kas perduodama ir patenka kito nuosavybėn, mažmožiu laikydami tikrąjį brangumyną ir vertingumą.

Geradarystes praras tas, kuris greitai patikės jas praradęs. O dovanojąs toliau padaro svaresnes ir pirmąsias, išskelia dėkingumą ir iš kietos bei užmaršios širdies. Kai dovanų bus daug, nedėkingasis nedrįs pakelti akių. Kad ir kur pasuktų bėgdamas nuo savo atminties, tegul visur mato tave: apjuosk jį svo geradarystėmis.

Tramdytojai ramiai liečia liūtų snukius, pašaras laukinius dramblius paverčia vergiškai paklusnius; nuolatinės, nepaliaujamos dovanos nugali net nesugebančias geradarysčių suvokti ir įvertinti būtybes. Jis neatsidėkojo už pirmąją geradarystę? Už antrąją padėkos. Užmiršo abi? Trečioji primins pamirštąsias.

Ar didingas būtų naudos darymas daugeliui, jei niekas neapviltų?

Tokia jau žmogaus prigimtis, kad jis vienodai prisiriša tiek prie tų, kuriems padarė paslaugą, tiek prie tų, kurie jam pačiam padarė geradarystę.

Klysta kas mano, kad naujos gerasarystės gali priversti didžiūnus užmiršti senas skriaudas.