Vertybės

Bet kokia įsivaizduota gėrybė gali būti labiau vertinama už gyvybę, kuri atrodo taip stipriai ir natūraliai mylima. 

Juk, griežtai tariant, visos vertybės yra virtualios. Buvo filosofų, kurie mokė pamatyti vertybes tiesiog gamtoje ar realybėje, bet tikriausiai nedaug kam pavyko pamatyti dėsnį, krintantį nuo medžio ar susitikti gatvėje istorinę tendenciją. Nuo medžių krinta obuoliai, o ne Niutono dėsniai, o gatvėmis, deja, vaikšto ne moraliniai principai ar progreso idėjos, bet paprasčiausi žmonės. Viskas atsiranda, įsitvirtina ir išsilaiko tik žmonių galvose - visi tie visuomeniniai reiškiniai ir tų reiškinių interpretacijos. 

Ginti ką nors visuomet reiškia dalyką nuvertinti. 

... dauguma žmonių nesigėdijo garbinti tai, kas nėra Dievas, tokiu būdu jie tapo stabų garbintojais. 

Didieji pasiekimai ir vertybės yra mažiausiai vertinami. Mes lengvai imame abejoti, ar jie apskritai yra. Mes greit užmirštame juos. O jie ir yra aukščiausia realybė.

Prieš išpuošiant mūsų namus gražiais daiktais, reikia nuvalyti jų sienas, išvalyti mūsų gyvenimą ir padėti pagrindu gražų gyvenimo būdą bei tvarką ... 

Žmogus - keistas sutvėrimas: jis vertina tik tai, už ką moka pinigus.

... mes gyvenam epochoje, kai tik nereikalingi daiktai tėra būtini. 

Nūnai žmonės žino visų daiktų kainas, tačiau nežino nė vieno daikto vertės. 

Kol kas mūsų žemėje viskas priešingai: iš to, kas vertinga, šaipomasi, o visa tai, kas neturi jokios vertės, keliama į padanges. Pažiūrėkite, kas dabar labiausiai vertinama: auksas, bran­gakmeniai, namai, automobiliai... Aukš­čiausioje, pirmutinėje vietoje yra idėja, tiesa ... visa kita - antraeiliai dalykai.