BIBLIJA. Senasis Testamentas. Siracido knyga

Argi gali būti santaika tarp hienos ir šuns?
Ir kokia bičiulystė tarp turtingo ir vargšo?
(13:18) 

Kiekvienas gyvūnas myli į save panašų
ir kiekvienas žmogus – žmogų kaip save patį.
(13:15) 

Kam gi imtis naštos, kuri tau per sunki;
kam gi bendrauti su žmogumi,
kuris yra už tave galingesnis ir turtingesnis?
Kaipgi gali molinis puodas bendrauti su geležiniu katilu?
Kai jiedu vienas į kitą atsimuš, iš puodo liks šukės.
(13:2) 

Daryk gera niekinamam žmogui,
bet neduok nieko įžūliam.
Sulaikyk jam ginklus, neapginkluok jo mūšiui,
nes jais tave jis pavergtų.
Tuomet gautumei dvigubai pikto už visa gera,
kurį jam darai.
(12:5) 

Nevadink nė vieno laimingu prieš jo mirtį,
nes žmogus pažįstamas tik gyvenimo gale.
(11:28) 

Nesileisk į ginčą apie dalyką, kuris tavęs neliečia,
ir nesikišk į įžūliųjų kivirčą.
(11:9) 

Neišklausęs neduok atsakymo,
nenutrauk kito pusiau žodžio.
(11:8) 

Kas teisins žmogų, kuris save pasmerkia?
Kas gerbs žmogų, kuris save teršia?
(10:29) 

Geriau darbštus žmogus, kuris visko apsčiai turi,
negu pagyrūnas, kuriam trūksta duonos.
(10:27)
 

Žmogaus puikybės pradžia yra nusisukimas nuo VIEŠPATIES
ir širdies nugręžimas nuo savo Kūrėjo.
(10:12)