BIBLIJA. Senasis Testamentas. Psalmynas

Pagarbi VIEŠPATIES baimė – išminties pradžia;
(111:10) 

Nuostabūs tavo įsakai;
užtat jų laikausi.
Tavo žodžių aiškinimas apšviečia,
pamoko įžvalgos net neišmanėlius.
(119:129-130) 

Atverkite man teisumo vartus,
kad, pro juos įėjęs, padėkočiau VIEŠPAČIUI.
Šie yra vartai pas VIEŠPATĮ, –
teisieji pro juos įeis.
(118:19-20)

Žmogaus dienos panašios į žolę, –
jis žydi tartum laukų gėlė.
Juk vos paliečia ją vėjas,
ir jos nebėra, –
žymės nepalikdama ji išnyksta.
(103:15-16) 

Gyvenu tik kaip ateivis žemėje...
(119:19) 

Tas truputis, kurį turi teisusis,
vertingesnis už daugelio nedorėlių turtą.
(37:16) 

Iš tikrųjų Dievas yra geras doriesiems –
tiems, kurių širdis tyra.
(73:1) 

Brangink nuoširdų žmogų, įsižiūrėk į dorą,
nes taikus žmogus turi ateitį.
(37:37) 

Žmonės yra tik rūkas,
mirtingieji – tik regimybė.
Visi sudėti ant svarstyklių,
jie tesvertų mažiau už rūką.
(62:10) 

VIEŠPATS yra mano Ganytojas - man nieko netrūksta.
Žaliose pievose mane paguldo, prie ramių tvenkinių gano.
Jis atgaivina mano gyvastį, veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.
Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi.
Tavo ganytojo lazda ir vėzdas - jie mane apgins.
(23:1-4)