Nors žmogus pranašesnis už gyvulius, vis dėlto jam yra tik garbė priklausyti tai pačiai klasei, kaip ir jie. Tiesą sakant, iki tam tikro amžiaus jis yra didesnis gyvulys negu jie, nes gimdamas turi mažesnį instinktą.
Koks gyvulys nugaištų iš alkio pieno upėje? Tiktai žmogus. 
Mettrie, Julien Offray de La
 


Paieška:

YouTube

Žmogus ieško prasmės

... gyvenimo prasmė nuolat kinta, bet niekad nepaliauja egzistavusi.

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 119p.)
Balsuoti:
 4.7 (6)
Komentarai (0)
Gyvenk taip, tarsi gyventum antrąkart, tarsi pirmąkart būtum elgęsis taip neteisingai, kaip ketini pasielgti dabar!

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 118p.)
Balsuoti:
 4.5 (10)
Komentarai (0)
O kaip žmogus imasi ieškoti prasmės? Anot Charlote's Bühler: "Visa, ką galime padaryti, - tai patyrinėti žmones, kurie tariasi radę atsakymą į klausimą, kam gi yra gyvenimas, ir palyginti su tais, kurie nerado."

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 149p.)
Balsuoti:
 3.2 (5)
Komentarai (0)
... svarbu ne tai, ko mes dar laukiame iš gyvenimo; daug svarbiau yra tai, ko gyvenimas laukia iš mūsų!

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 88p.)
Balsuoti:
 4.3 (7)
Komentarai (0)
Žmogišką gerumą galima atrasti kiekviename žmoguje, taigi net ir toje grupėje, kurią visą norėtūsi pasmerkti.

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 97p.)
Balsuoti:
 5.0 (5)
Komentarai (0)

Juk žmogus apskritai tegali egzistuoti žvelgdamas į ateitį, taigi sub specie aeternitatis*. Todėl ateities priebėgon jis skuba sunkiausiomis savo būties akimirkomis.

(* sub specie aeternitatis - amžinybės požiūriu [lot.])


(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 84p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Visą, ką mes atlikome praeityje, ano gyvenimo potyrių pilnatvė - tai mūsų vidinis turtas, kurio niekas ir niekuomet negali atimti. Ne tik mūsų išgyvenimus, mūsų darbus - kiekvieną mūsų kada nors mąstytą didžią mintį, kiekvieną mūsų iškęstą kančią mes išgelbėjom tikrovėn visiems laikams. Tegul visa tai nuejo praeitin - kaip tik praeityje jie išsaugomi amžinybei! Juk būtis praeityje - irgi būties atmaina, galbūt net pati saugiausia.

(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 94p.)
Balsuoti:
 5.0 (5)
Komentarai (0)
Surasta: 37
1 2 3 4