Ką darai daryk gerai

Žmogus yra sukurtas augti, tai yra jo būties prasmė.

Jeigu kas nors yra pasauly, dėl ko verta kovoti, tai - laisvė gyventi savo idealais, nes tik šiuo keliu eidami galime pasireikšti savo asmenybe ir išplėtoti viską, kas mumyse įdiegta; čia mes turime vienintelę galimybę savo gyvenimą padaryti turtinga pilna visuma ir pasireikšti tuo, kas mumyse yra skirtinga kitų atžvilgiu. Jeigu mes nekursime arba pragaišime šitą galimybę, mūsų gyvenimas bus daugiau ar mažiau nepasisekęs gyvenimas, nors ir įvykdytume pareigas, kurios mums uždėtos.

Į savo gyvenimo planą turėtume žiūrėti taip, kaip didelis menininkas žiūri į savo svarbiausiąjį kūrinį: kaip į geriausią savo jėgų ir minčių atvaizdą.

... tūkstantį kartų daugiau nuveksi tokioje vietoje, kuri turi neribotą tavo sąžinės pritarimą.

Papratimas atidėlioti yra mirtinas darbo džiaugsmo priešas, taip pat kaip ir didelis atsargumas ir stoka pasitikėjimo savimi. Kaip žymiai lengviau ir gražiau yra įvykdyti dalyką, kol dar liepsnoja pirmojo pasiryžimo ugnis, negu tada, kai viskas pamažu atvėsta; kas pirmiau buvo vienas džiaugsmas, dabar pamažu pavirsta pasibjaurėjimu.

Tu negali tikėti ką nors didinga padaryti pasaulyj, jei savo veikalo nesiimi visa savo siela ir visomis savo jėgomis.

Jei imsies savo darbo kaip menininkas, o ne kaip amatininkas, jei turėsi karšto uolumo ir neišsisemiamo entuziazmo, jeigu būsi pasirįžęs kiekviename savo dirbamame darbe įdėti geriausia, ką gali, tada niekuomet nejausi, kad tavo darbas yra žemas; tatai pareinanuo darbo nuotaikos.

Niekuomet neimk tokios vietos, kurioj tu negali likti nepriklausomu žmogumi, ir nesiduok suvedžiojamas nei aukšta alga, nei vėlesnio įtakingumo viltimi. jokiais svarstymais neleisk užimti savo burnos arba nuslopinti tavo nuomonę. Į dvasinę savo nepriklausomybę žiūrėk kaip į prigimtą savo teisę, kurios tu nė už ką pasauly neatiduotum.

Jeigu neverčia jokiu būdu nepašalinamos aplinkybės, niekas neturėtų imtis tokio darbo, kurs jam kliudytų išsivaduoti ir gyventi tikruoju ir kilniuoju savo aš; niekas neturėtų laisvai pasilikti tokioj aplinkumoj, kuri kliudo visam jo plėtojimuisi. Pasaulio pažangai daugiausia padarė tokie vyrai ir moterys, kurie iš tikrųjų kovojo, kad išsivaduotų iš aplinkos varžtų.

Visą savo gyvenimą pardavinėti melą, siūlyti apgaulingas prekes, teikti palaikį darbą - kiekviename žmoguje tat nuslopintų visa, kas kilnu ir aukšta.