Tikrai nevykęs yra tas,
Kurs, negalėdamas kaip nors pakenkti, nuolat pyksta!
Ar gali apsiverst keptuvė,
Jei kepamas viščiukas joje šokinėja? 
Višnušarmanas
 


Yalom, Irvin D.

Kuo daugiau žmogus turi savyje, tuo mažiau jis nori iš kitų. 

(Yalom, Irvin D.. Gydymas Šopenhaueriu. Vilnius: Vaga. 2006, 170p.)
Balsuoti:
 5.0 (11)
Komentarai (0)
... gražios moterys dažnai gerbiamos ir mėgstamos vien dėl savo išvaizdos, todėl neugdo kitų asmeninių savybių. Jų pasitikėjimas savimi ir sėkmės jausmas glūdi kūno paviršiuje, ir tik grožiui ėmus blėsti jos suvokia, kiek mažai tegali suteikti kitiems. Tokios moterys neišmoksta būti įdomios, domėtis kitais. 

(Yalom, Irvin D.. Gydymas Šopenhaueriu. Vilnius: Vaga. 2006, 151p.)
Balsuoti:
 4.8 (21)
Komentarai (0)
Vaikai, nepatyrę motinos meilės, negali išsiugdyti pamatinio pasitikėjimo, kad galėtų mylėti patys save, negali patikėti, kad kiti juos myli, jie nemyli net paties gyvenimo. Suaugę jie susvetimėja, užsisklendžia savyje, jų santykiai su kitais tampa priešiški. 

(Yalom, Irvin D.. Gydymas Šopenhaueriu. Vilnius: Vaga. 2006, 55p.)
Balsuoti:
 4.6 (17)
Komentarai (0)
Iš tėvų tarpusavio meilės gimsta meilė vaikams. 

(Yalom, Irvin D.. Gydymas Šopenhaueriu. Vilnius: Vaga. 2006, 55p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Prabanga, aukšta padėtis ir titulai itin vilioja jaunas merginas, kol šios atsiduria santuokos spąstuose... Dėl vieno klaidingo žingsnio visą likusį gyvenimą joms tenka kentėti sunkią bausmę.
[Joana Šopenhauer, Artūro Šopenhauerio motina. Ištrauka iš jos dienoraščio.

(Yalom, Irvin D.. Gydymas Šopenhaueriu. Vilnius: Vaga. 2006, 55p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Kartais, kai sugalvoji pribloškiamą pavadinimą, kūrinys atsiranda savaime. 

(Yalom, Irvin D.. Gydymas Šopenhaueriu. Vilnius: Vaga. 2006, 50p.)
Balsuoti:
 3.8 (4)
Komentarai (0)
Gyvenimas eina tiesia linija ir niekada nepasuka atgal. 

(Yalom, Irvin D.. Gydymas Šopenhaueriu. Vilnius: Vaga. 2006, 49p.)
Balsuoti:
 3.8 (5)
Komentarai (0)
Kur aš, ten mirties nėra, o kur mirtis, ten nėra manęs. Tad kodėl jos bijoti?
[Epikūras

(Yalom, Irvin D.. Gydymas Šopenhaueriu. Vilnius: Vaga. 2006, 15p.)
Balsuoti:
 4.6 (10)
Komentarai (0)
Pasiekėme su Marvinu tą kritinį tašką, į kurį neišvengiamai veda sąmonėjimas. Tai laikotarpis, kai žmogus atsiduria ties praraja ir turi apsispręsti, kaip pažvelgs į negailestingą gyvenimo tikrovę: mirtį, vienišumą, beprasmybę ir tikslo nebuvimą. Žinoma, to neišvengti. Žmogus tegali rinktis, ar "ryžtingai" žvelgs tikrovei į akis, ar stengsis būti "užsiėmęs", drąsiai priešinsis ar stoiškai susitaikys, o gal išsižadės racionalaus mąstymo ir apimtas paslaptingos baimės įtikės Dievo Apvaizdą. 

Balsuoti:
 4.0 (1)
Komentarai (0)
Kartais mirties baimė nuvertinama kaip pernelyg banali, nes ji būdinga visiems. O kas nepažįsta ir nesibaimina mirties? Tačiau viena yra žinoti mirtį egzistuojant ir pašiurpti ar imti griežti dantimis galvojant apie ją, ir visai kas kita suvokti savo paties mirtingumą, jausti jį visu savo kūnu. Suvokti savo mirtingumą yra siaubingas, tačiau retai pasitaikantis išgyvenimas. Kartais žmogus jį patiria vos pora kartų per gyvenimą. 

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Surasta: 72
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis