Albisetti, Valerio
Tikri tėvai yra tie, kurie savo vaikams nebijo parodyti ir neigiamų savo asmenybės pusių, kad vaikai jas galėtų įveikti, o ne mėgdžioti. Tikri tėvai žino, kad vaikas turi nuo jų atsiskirti, ir priims vaiko kritiką, jeigu manys, kad ji teigiamai veikia paties vaiko asmenybės augimą. Tada tėvų „trūkumai“ taps „penu“ sveikam jų vaiko asmenybės brendimui, teisingai jos raidai! Paradoksas, tačiau geri tėvai bus tie, kurie matė savo tėvų trūkumus, bet tėvų neteisė, o atvirkščiai – juos stebėjo, kad klaidų nekartotų patys tapę tėvais.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 32-33p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Vaikai, ypač pasiekę tam tikrą amžių, savo troškimų neturi planuoti ar savo poreikius mėginti tenkinti pasinaudodami tėvais. Tik taip jų psichika už savo šeimos ribų padės sistemingai tvarkyti jų poreikius ir troškimus.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 33p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Savižudžiai – jeigu kalbėsime apie patį radikaliausią atvejį – paprastai yra arogantiški ir apsimestinai išdidūs individai. Jie prieš nieką nepripažįstą savo silpnumo, jaučiasi nesuprasti, tačiau kita vertus, niekada ir neprašo pagalbos ir neieško kitų supratimo.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 43p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kitus reikia vertinti taip, kaip esame įpratę vertinti save pačius. Juk akivaizdu, kad jeigu žmogus nevertina savęs, tai su kitu nesugebės elgtis taip, kaip tai darytų save vertindamas. Jis jį arba užsipuls, arba išsigąs, o paskui savo širdyje arba šiam už akių kaip bailys jo nekęs. Kiti žmonės nėra viršesni už mus, tai mes kitiems leidžiame būti už mus viršesniais.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 50p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mes turime sutikti su mintimi, kad galime klysti. Neturime manyti esą tobuli. Tobulumas – tai egoizmas, smulkmeniškumas, narcisizmas. Būti žmogumi reiškia būti netobulu. Kaip tik šis netobulumas mus skatina augti ir eiti į tiesą.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 51p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Klysti yra žmogiška, gyvybiška, tai būdinga gyviems žmonėms, bet laikytis tų klaidų yra pragariška, mirtina.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 55p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Svarbu yra būti nepriklausomiems, savarankiškiems ir nejausti kitų žmonių paramos poreikio. Su kitais bendrauti ne iš reikalo, bet iš meilės.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 69p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mylėti savo vaikus reiškia norėti gero jiems, o ne sau.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 70p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Trokštame augti kaip tik todėl, kad esame netobuli. Tas, kuris nepripažįsta, kad nuolatos gali tobulėti, tapti tauresnis ir gražesnis, negyvena, viduje yra miręs.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 73p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tikslai gyvenimui suteikia prasmę, padeda mums nesijausti vienišiems, jie yra mūsų atskaitos taškas tada, kai sutrinkame, kai atsiduriame psichologine prasme konfliktinėse situacijose.
(Albisetti, Valerio. Kad būtume laimingi: psichoterapija visiems. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2009, 79p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
