Daugybė žmonių trokšta būti laisvi, tik ne visada teisingai supranta, kas yra laisvė. Jie mano, kad išsisukę nuo atsakomybės, išvengę bet kokių įsipareigojimų, nutraukę visus ryšius bus laisvi. O ne, tokiais būdais laisvės nepasieksi. Tikra laisvė ateina tik tada, kai sąžiningai atliekame visas pareigas. 
Aivanovas, Omramas Mikaelis
 


Naujausios citatos
Mes nenorime būti pradedantieji. Bet leiskimės įtikinami, kad niekada nebūsime kas kita, kaip tik pradedantieji. Visą gyvenimą! 

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 42p.)
Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
Kad "atrastume savo širdį" ir atgautume šį mūsų tikrosios tapatybės suvokimą, reikia pripažinti, jog mūsų išorinis, kasdienis dažniausiai yra kaukė ir klastotė. 

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 86p.)
Balsuoti:
 4.3 (4)
Komentarai (0)
Vidinė laisvė yra atsitraukimas ir laisvė nuo nenuosaikių rūpesčių, kad galėtume panaudoti gerus gyvenimo dalykus ir gebėtume apsieiti be jų dėl aukštesnių tikslų. 

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 89p.)
Balsuoti:
 3.3 (4)
Komentarai (0)
Kartais jaučiame, kad turintis gerų ketinimų ir nepeiktinas ateistas daug kuo geresnis ir teikia didesnę garbę Dievui negu kai kurie žmonės, kurių aklas pasitenkinimas savimi ir nežmoniškumas kitiems yra akivaizdžiausio savanaudiškumo ženklai! 

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 119p.)
Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
Dievo praradimo, atsižadėjimo ir apleidimo jausmas labiausiai kyla žmogui, kuris veikia nepaisydamas savo žmogiškosios būklės tiesos. 

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 120p.)
Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)
Net geriausi žmonės, ir galbūt labiausiai jie, nuoširdžiai ir atvirai susidūrę su savimi, pamato savo nuogumą, nepasitenkinimą, irzlumą ir piktavališkumą. Jie mato savo įprotį patiems sau meluoti, savo polinkį į netikėjimą, tiesos ir jos keliamų pavojų baimę. 

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 121-122p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Vienuolis yra krikščionis, kuris, atsiliepdamas į ypatingą Dievo kvietimą, pasitraukė nuo veiklaus dalyvavimo pasaulietiniame gyvenime, kad visiškai atsidėtų atgailai, "atsivertimui", metanoia, atsižadėjimui ir maldai. Pozityviai kalbėdami privalome suprasti, kad vienuoliškas gyvenimas pirmiausia yra maldos gyvenimas. Visi negatyvūs elementai - vienuma, pasninkas, klusnumas, atgaila, turto ir garbės siekimų atsižadėjimas - yra skirti keliui apvalyti, kad malda, meditacija ir kontempliacija galėtų užimti erdvę, atsiradusią, atsiradusią atsisakius kitų rūpesčių.      

(Merton, Thomas. Kontempliatyvioji malda. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2005, 19p.)
Balsuoti:
 3.0 (3)
Komentarai (0)
... šiandien, kai auklėjimas nepakankamas, tikrai pažinti žmogų tegali tam tikro tipo žmonės, "atgailaujantys nusidėjėliai", tie, kurie arba patys išgyveno visus sielos paklydimus ir galiausiai išsigelbėjo, arba buvo labai arti šito. Žinoma, gali ir kiti, ypač tie, kuriems kas nors tai vykusiai pademonstravo, arba apdovanotieji ypatinga įsijautimo geba. Bet geriausias žmonių žinovas bus tas, kuris pats iškentėjo visas aistras. Regis, ne tik mūsų dienomis, bet ir visų religijų formavimosi laikais atgailaujantis nusidėjėlis labiausiai vertinamas, iškeliamas aukščiau už šimtą teisiųjų. Pasvarstę, kodėl taip atsitinka, turėsime sutikti, kad žmogus, išbridęs iš gyvenimo sunkumų, išsiropštęs iš pelkės, suradęs jėgų viską nusimesti ir pakilti, geriausiai pažįsta ir geruosius, ir bloguosius gyvenimo aspektus. Niekas jam neprilygs, ir labiausiai neprilygs teisusis. 

(Adler, Alfred. Žmogaus pažinimas. Vilnius: Vaga. 2008, 21p.)
Balsuoti:
 3.3 (3)
Komentarai (0)
Žydų ekonominis elgesys buvo orientuotas tiesiog normų leidžiamo mažiausio pasipriešinimo kryptimi. Praktiškai tai reiškė, kad "pasipelnymo instinktas", kuris yra paplitęs visuose sluoksniuose ir tautose (tik veikia skirtingu būdu), buvo nukreiptas į prekybą su svetimais, taigi - su "priešais" ... 

(Weber, Max. Religijos sociologija. Vilnius: Pradai. 2000, 288p.)
Balsuoti:
 3.5 (2)
Komentarai (0)
Prie pasaulio yra "prisitaikiusi" ... ir jauniausia Artimųjų Rytų monoteistinė religija ... - islamas ... Medinoje ir vėliau, formuojantis ankstyvajai islamo bendruomenei, ji virto tautine arabų ir visų pirma luomine karių religija ... Religinis šventojo karo įsakymas visų pirma siekė ne atversti, bet "kad jie (kitų knyginių religijų išpažinėjai) nusižeminę mokėtų duoklę (džizija)". Taigi, kad islamas savo socialiniu prestižu pranoktų kitas religijas, kai jų išpažinėjai bus paversti duoklininkais. Tai, kartu su ta reikšme, kurią karo grobis turėjo ankstyviausiojo islamo santvarkoje ... pavertė jį valdančiųjų ponų religija (Herrenreligion). Ir galutiniai islamo ekonominės etikos elementai yra grynai feodaliniai. Būtent patys dievočiausi jau pirmoje kartoje buvo ir patys turtingiausi. Arba, teisingiau, jie labiausiai pasipelnė iš karo grobio (plačiausia prasme).  

(Weber, Max. Religijos sociologija. Vilnius: Pradai. 2000, 295p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Surasta: 5629
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis