BIBLIJA. Senasis Testamentas. Patarlių knyga

Laimingas žmogus, kuris išmintį randa,
kuris supratimo įgyja!
Juk jos nauda didesnė už naudą sidabro
ir jos atlygis didesnis už atlygį auksu.
Ji vertesnė už brangakmenius,
visi tavo turtai negali jai prilygti.
Jos dešinėje ilgas gyvenimas,
jos kairėje turtai ir garbė.
Jos keliai yra malonūs,
o visi jos takai – ramūs.
Ji yra gyvybės medis ją suvokiantiems;
laimingu vadinamas, kas jos laikosi.
(3:13-18)  

Mano vaike, neatmesk VIEŠPATIES drausmės,
nesipiktink, kai jis tave pataiso,
nes ką myli, tą VIEŠPATS pataiso
kaip tėvas sūnų, kuriuo gėrisi.
(3:11-12)  

Eik tad gerųjų keliu,
laikykis teisių žmonių takų.
Juk dorieji gyvens žemėje,
klastingieji bus iš jos išrauti.
(2:20-21)  

Išmintis garsiai šaukia gatvėje,
aikštėse kelia balsą.
Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia,
prie įėjimo vartų ir mieste ji kalba:
„Kaip ilgai, neišmanėliai, būsite tokie nemokšos?
Kaip ilgai šaipūnai mėgausis pašaipomis
ir kvailieji nekęs žinojimo?
Būkite atidūs mano įspėjimui!
Štai išliesiu jums savo dvasią,
atversiu jums savo žodžius.
Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau,
nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką;
kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą,
nepaisėte jokio mano įspėjimo,
aš savo ruožtu juoksiuos, kai ištiks jus nelaimė,
tyčiosiuos, kai užklups jus baimė.
Kai baimė užklups jus kaip audra
ir nelaimė ištiks jus kaip viesulas.
Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu;
uoliai manęs ieškos, bet manęs nesuras.
Kadangi jie nekentė žinojimo
ir neįsigijo pagarbios VIEŠPATIES baimės,
nenorėjo jokio mano patarimo
ir nekentė mano įspėjimų,
užtat jie valgys savo kelio vaisius
ir bus savo kėslų pasotinti.
Juk užgaidos pražudo neišmanėlius
ir pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius.
Bet manęs klausantieji saugiai gyvens,
nevargins jų nelaimės baimė.
(1:20-33)  

Juk veltui skleistum tinklą,
kai paukštis tai mato,
tačiau jie rengia sau kruvinas pasalas,
spendžia spąstus savo gyvasčiai!
Toksai likimas visų gobšų, pasigviešusių neteisingos naudos;
ji atima gyvastį žmogaus, kuris ją ima.
(1:17-19) 

Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra žinojimo pradžia; kvailieji niekina išmintį ir pamokymą.
(1:7)