Geri darbai

Suktos širdies žmogus gauna, ką elgesiu užsitarnauja,
o dosnus žmogus pjauna savo gerus darbus.
(14:14) 

Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos,
kai turi jėgų jam tai padaryti.
Nesakyk savo artimui: „Ateik vėliau“
arba: „Rytoj šitai gausi“, –
kai gali jam tai duoti tuojau.
(3:27-28)  

Jeigu jūs duodate išmaldos viešai, tai yra gerai; o jeigu slepiate ją, duodami vargšams, tai šitai - geriau jums ir uždengia jums jūsų blogus darbus [kituose vertimuose: ir atleidžiama jums dalis blogų darbų]: iš tiesų, Alachui žinoma, ką jūs darote!
(2:271) 

Jis - nedėkingas. Nuskriaudė ne mane, bet save. Aš jau pasinaudojoau geradaryste duodamas. Todėl darysiu gera ne tingiau, o uoliau; ko netekau su šiuo žmogumi, atgausiu iš kitų. Bet ir šiam antrą kartą darysiu gera, kaip geras valstietis įveiksiu nederlingą žemę rūpesčiu ir priežiūra. Geradarystė pražūva tik man, o žmogus - žmonijai. Nedidžiadvasis vyras daro gera ir praranda, didžiadvasis vyras ir vėl daro gera.

Kaip garbė noriau lydi jos vengiančius, taip geradarysčių vaisius mieliau nunoksta tiems geradariams, kurie leidžia būti nedėkingiems.

Kas nenori priimti naujų gerų darbų, tas, matyt, įžeistas ankstesniųjų.

... kiekvienas myli savo gerus darbus...

Kaip pasaulio pareiga yra varyti ratu daiktų tvarką, kaip saulės pareiga keisti saulėtekio ir saulėlydžio vietą, ir šie mums sveiki dalykai teikiami neatlyginamai, taip vyro pareiga yra tarp kitų darbų teikti geradarystę. Taigi kodėl jis teikia? Tam, kad teiktų, kad neprarastų progos daryti gera.

Darantis gera mėgdžioja dievus, siekiantis atlyginimo - palūkininkus.

Visi išminties veikalų autoriai moko, kad kai kada gera daryti reikia viešai, kai kada - slapta. Viešai dovanotina tai, kas teikia garbės: karo apdovanojimai, garbingos pareigos bei visa kita, kam garsas prideda grožio. ir, priešingai, visa, kas neiškelia, nedaro žmogui garbės, o pagelbsti silpnam, nuskurėliui, apjuodintam, reikia duoti tylomis. Apie tai turi žinoti tik tie, kam padedama.