Baimė

Baimė nebūna susijusi su realiu pavojumi. Jos pasireiškimo formų yra daug: nerimas, įtampa, siaubas, fobijos ir t.t. Bijoma to, kas gali atsitikti, o ne to, kas iš tikrųjų vyksta šiuo metu. Jūs patys esate čia ir dabar, o jūsų protas - ateityje. 

Mat ribota baimė prilaiko sielas, o nuolatinė, smarki, besiliejanti per kraštus, skatina pakilti ir ragina pasiryžti viskam.

Būtinai bijos savo atminties daug ko garbėtroškiškai panoręs, išdidžiai paniekinęs, nevaržomai nugalėjęs, pavojingai apgavęs, godžiai čiupęs, išlaidžiai švaistęs žmogus.

Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi.

Jeigu nėra nieko, be manęs, tai ko gi aš bijau?

... tas, kuris sau sunaudoja visą laiką, kuris kiekvieną dieną tvarko kaip paskutinę, nei trokšta rytdienos, nei bijo.

Žmonių grupes – nuo gatvės gaujų iki tautų – kamuoja nebūties baimė, todėl, idant save išsaugotų, jos puola ir žudo kitus. Gal būt karas yra ne kas kita, kaip poreikis susidurti akis į akį su mirtimi, nugalėti ją ir pavergti, išlikti gyvam – tarsi ypatinga mūsų visų mirtingumo neigimo forma?

Jei į paskutinę dieną žvelgi ne kaip į bausmę, o kaip į gamtos dėsnį, ir vieną kartą išmetei iš širdies mirties siaubą, jokio daikto baimė nedrįs į ją įžengti.