Utopija

Valdyti elgetas, o ne turtingus ir laimingus žmones - juk menka karališka didybė. 

Iš tikrųjų, kurgi išgirsi daugiau vaidų, jei ne tarp elgetų? Kas stipriau trokšta perversmo, jei ne tas, kuriam nepatinka esamas gyvenimas? Pagaliau, kam užeis įžūlesnis noras kelti sąmyšį, tikintis naudos, jei ne tam, kuris nebeturi ko prarasti? 

Kodėl turėtume abejoti, kad geriausia bausmė už piktadarystes yra ta, kurią, kaip žinome, kadaise taip ilgai taikė romėnai, labai prityrę valstybės tvarkytojai. Jie didžiausius nusikaltėlius pasmerkdavo darbams akmenų skaldyklose ir kasyklose ... 

... tautų kariuomenės sugriovė viena ar kita proga ne tik jų valstybę, bet sunaikino jų laukus ir pačius miestus. O kad nėra didelės būtinybės kareivius telkti, aišku iš to, kad net prancūzų kariai, kovose užgrūdinti, susidūrę su jūsų naujokais, ne dažnai gali pasigirti pergale ... Šiaip ar taip, man atrodo, valstybei nėra naudinga, laukiant karo, kurio niekada nebus, jeigu tik nenorėsite, laikyti didžiulę tokių žmonių minią: jie kenkia taikai, kuria reikia daug labiau sielotis, negu karu. 

... dauguma valdovų mieliau rūpinasi kariniais mokslais ... negu palaiminga taikos veikla ... sielojasi, kaip leistinu ar neleistinu keliu įgyti naujų karalysčių, o nesirūpina įsigytas gerai tvarkyti. 

... žmogus, švelniai išauklėtas dykystėje ir smagumuose ... įprato rūškanu veidu išdidžiai žiūrėti į visus kaimynus ir, lygindamas su savimi, visus niekinti ... netinka už skurdų atlyginimą ir menką maistą tarnauti varguoliams su kastuvu ir kauptuku. 

... nėra ir tokios bausmės, kuri atgrasintų nuo plėšimų neturinčius kito būdo pragyventi ... gera dalis žmonių šiame pasaulyje, matyt, elgiasi, kaip blogi auklėtojai, kurie mieliau mokinius plaka, negu moko. Iš tikrųjų, vagiui yra skiriamos sunkios ir baisos kankynės, o daug geriau reikėjo pasirūpinti, kad jis turėtų šiokių tokių išteklių pragyvenimui, kad niekam nebūtų tokios žiaurios būtinybės iš pradžių vogti, o vėliau žūti.