Broliai Karamazovai, 1 tomas

... suaugusiam žmogui kitaip pradėti nė negalima, jeigu jis nori ūmai pelnyti vaiko ir ypač būrio vaikų pasitikėjimą. Būtinai reikia pradėti kalbą rimtai ir apie praktiškus dalykus, ir dar būtinai taip, kad atrodytų, jog lygus su lygiu kalbasi; 

Nesgi žinokite, mielieji, kad kiekvienas iš mūsų yra neabejotinai kaltas dėl visų šioje žemėje, ne tiktai todėl, kad mes visi esame kalti, bet kad ir kiekvienas atskirai yra kaltas dėl visų žmonių ir dėl kiekvieno atskirai šioje žemėje. 

Bet įsimylėti dar nereiškia mylėti. Įsimylėti galima ir neapkenčiant. 

Patirsi didį sielvartą ir tame sielvarte laimingas būsi. Štai tau priesakas: sielevarte laimės ieškok. Dirbk, be paliovos dirbk.  

Visi šitie trėmimai į darbus, o anksčiau dar ir kūno bausmės, nieko nepataiso, bet, svarbiausia, beveik nė vieno nusikaltėlio ir neatgraso, ir nusikaltimų skaičius ne tik nemažėja, bet juo toliau, juo didėja. Juk turite su tuo sutikti. Ir, vadinasi, išeina, kad visuomenės negalima apsaugoti, nes kad ir amputuojamas mechaniškai pavojingas jos narys ir ištremiamas toli, kad nė akys jo nematytų, jo vietoje tučtuojau atsiranda kitas nusikaltėlis, galbūt ir du kiti. Jei kas tikrai saugo visuomenę netgi mūsų metu ir netgi patį nusikaltėlį pataiso ir padeda jam tapti kitu žmogumi, tai ir vien tiktai ... sąžinės balsas. 

Pasistenkite nepaliaujamai ir veikliai mylėti savo artimą. Juo labiau mylėsite, juo labiau įsitikinsite ir dievo buvimu, ir savo sielos nemirtingumu. O jeigu mylėdama savo artimą visiškai save pamiršite, tai tvirtai įtikėsite, ir jokios abejonės negalės prasiskverbti į jūsų sielą. Tai yra ištirta, tai yra tiesa. 

Juk žmonės sutverti laimei, ir kas yra visiškai laimingas, tas turi teisę tarti sau: "Aš įvykdžiau dievo priesaiką šioje žemėje". Visi teisuoliai, visi šventieji kankiniai buvo laimingi. 

Ir iš viso nėra tokios nuodėmės visoje žemėje, kurios neatleistų viešpats tikrai atgailaujančiam. Ir visai negali padaryti žmogus tokios didelės nuodėmės, kuri išsemtų begalinę dievo meilę.  Ar gali būti tokia nuodėmė, kuri viršytų dievo meilę? ... O dėl vieno atgailaujančio daugiau džiaugsmo danguje negu dėl dešimties teisuolių, seniai pasakyta. 

Svarbiausia, pats sau nemeluokite. Kas meluoja pats sau ir klausosi savo paties melo, tas ilgainiui jokios tiesos nei savyje, nei aplinkui nebemato, vadinasi, pradeda nebegerbti nei savęs, nei kitų. Nieko nebegerbdamas, nieko ir nebemyli, o neturėdamas meilės ir ieškodamas sau užsiėmimo ir pramogų pasiduoda aistroms bei kūno geiduliams ir nuo savo ydų visai sugyvulėja, o visa tai dėl to, kad be paliovos meluoja ir žmonėms, ir pats sau.