Hesė, Hermanas

Visa, kam mes skiriame meilę, yra mūsų pervertinama ir todėl kartais sukelia priešgyniavimą ir kritiką, nes gyva ir vertinga yra tik meilė, o ne objektas, su kuriuo ją siejame. 

Be asmenybės nėra meilės, tikrai gilios meilės. 

Bet kokios išminties pagrindas yra štai koks: laimė ateina tik per meilę. 

Keista, tačiau paprasta visų laikų gyvenimo išminties paslaptis: kiekvienas mažiausias nesavanaudiškas atsidavimas, kiekviena atjauta, kiekviena meilė mus praturtina, tuo tarpu kiekviena pastanga įgyti nuosavybę ir galią iš mūsų atima jėgas ir skurdina. Tai žinojo ir to mokė indai, paskui išmintingieji graikai, dar vėliau Jėzus, o tada tūkstančiai išminčių ir poetų, kurių darbai pergyveno laiką, tuo tarpu jų laikmečio turtuoliai ir karaliai pradingo, ir niekas nieko apie juos nežino. Jūs galite palaikyti Jėzaus arba Platono, Šilerio arba Spinozos pusę - visur galutinė išmintis ta, kad nei valdžia, nei nuosavybė, nei pažinimas nesuteikia laimės, laimę suteikia tik meilė.  

Prasmę gyvenimas įgauna tik per meilę. Vadinasi, kuo daugiau sugebame mylėti ir atsiduoti, tuo prasmingesnis tampa mūsų gyvenimas. 

Blogis visada atsiranda ten, kur nepakanka meilės. 

Pasirodo, kad meilė yra ir žinojimas - beveik tas pats, kaip kad labiausiai mylimas žmogus geriausiai pažįstamas. 

Kur susikerta bičiuliški keliai, ten visas pasaulis kokią valandą atrodo kaip tėviškė. 

Nelaimė taps laime, kai su ja sutiksi. 

Rojus tik tada suskumba atsiskleisti kaip rojus, kai esame iš jo išvaryti.