Machiavelli, Niccolò
... kai valdovas vadovauja didelei kariuominei ir įsakinėja kareiviams, jam tada turi kuo mažiausiai rūpėti tai, kad gali pagarsėti žiaurumu, nes nepagarsėjus žiaurumu neįmanoma išlaikyti kariuominės vieningumo ir kovingumo.
(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 68p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Iš tikrųjų svetimi šarvai esti arba per laisvi, arba per sunkūs ir varžo judesius.
(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 58p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Noras nukariauti yra įgimtas ir įprastas dalykas, ir kai žmonės imasi to, ką gali padaryti, visada jie yra veikiau liaupsinami nei peikiami, tačiau, kai žūtbūt trokšta pasiekti savo, neturėdami tam jėgų, daro klaidą ir nusipelno kitų papeikimo.
(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 21p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tokia jau žmogaus prigimtis, kad jis vienodai prisiriša tiek prie tų, kuriems padarė paslaugą, tiek prie tų, kurie jam pačiam padarė geradarystę.
(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 47p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Klysta kas mano, kad naujos gerasarystės gali priversti didžiūnus užmiršti senas skriaudas.
(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 38p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... žmogus, priimantis norima už esama, veikiau rengia sau pražūtį, nei kuria savo gerovę...
(Machiavelli, Niccolò. Valdovas. Vilnius: Intelektualinių Sistemų Taikymo Centras. 1998, 63p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |