Charakterio ydos šalinamos jas pripažįstant, dėl jų apgailestaujant ir atlyginant jų padarytą žalą. 
Maxwell, John C.
 


Gavelis, Ričardas

Žmogui neturi rimtai rūpėti kasdienės duonos pelnymas, antraip jis ieškos vien tos duonos, o ne savo pasiklydusios sielos. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 76p.)
Balsuoti:
 3.8 (12)
Komentarai (0)
Kai matai kokią gerovę ... kai sutinki klestintį žmogų, visad apmąstyk, kokia kaina toji gerovė įsigyta, ir pagalvok, ar sutiksi mokėti tokią kainą. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 79p.)
Balsuoti:
 4.7 (6)
Komentarai (0)
Mes taip atpratom nuo spalvingų žmonių, kad sutikę daugialypę asmenybę, visiškai sutrinkam. Mūsų gyvenimas toks monotoniškas, o žmonės tokie banalūs, kad visai pamiršom pasaulio įvairovę. Mes taip įpratom prie vienareikšmių personažų, kad, sutikę kitokį, nebežinom nei kaip elgtis, nei ką galvoti. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 82p.)
Balsuoti:
 4.8 (10)
Komentarai (0)
Žmonės taip įprato slėpti teisybę, kad galiausiai nė patys nebežino, ką jie iš tiesų galvoja. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 97p.)
Balsuoti:
 4.3 (3)
Komentarai (0)
Gražuolės visad negailestingos prastesnės išvaizdos merginoms. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 99p.)
Balsuoti:
 4.3 (4)
Komentarai (0)
... esame lietuviai, norim to ar nenorim. Net jeigu neigiam savo lietuvybę ... darom šitai grynai lietuviškai. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 105p.)
Balsuoti:
 3.5 (4)
Komentarai (0)
Norėjau šiurkščiai pareikšti ... bet nutylėjau. Gerai įsiminiau ir šį tavo pamokymą: geriau nutylėk ir pagalvok. Protingą mintį ne vėlu pasakyti ir kitą dieną, o kvailai išsišokti visad kenksminga. Pagalvok tris kartus, tik paskui sakyk. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 111p.)
Balsuoti:
 4.5 (6)
Komentarai (0)
Nėra jokių klasių. Yra protingi žmonės, ne itin protingi ir kvailiai.  

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 113p.)
Balsuoti:
 3.8 (5)
Komentarai (0)
Yra minia. Kai kurie mūsiškiai išsigando to naujo sąjūdžio, gal girdėjai – čia prieš savaitę toks pasiskelbė. Skystesni išsigando. O aš tau pasakysiu – tai niekai. Tai minia. Tai juk lietuviai. Ar matei kada nirštantį, prie būdos pririštą šunį? Jis piktas, tiesiog baisus, atrodo, paleistum – bemat sudraskytų. O kas nutinka, kai nutrūksta nuo grandinės? Jis laksto kaip pamišęs, skalija orą, vartaliojasi po pievą, kol vėl jį pagauni ir pririši. O tada… svarbiausia, kas įvyksta tada. Gal jis puola graužt grandinę? Gal jis tampa mirtinai pavojingas? Ne, mano mielas, jis įlenda į būdą ir užmiega, pavargęs ir laimingas. Mes vėl pririšam šunį grandine – ir viskas. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 115p.)
Balsuoti:
 3.5 (2)
Komentarai (0)
Tave nuo mažumės moko užimti kuo aukštesnę vietą struktūroje ... Tave vertina pagal vietą toje struktūroje. Bet juk ne tu ją sugalvojai. Dar daugiau - tavęs nė neatsiklausė, tą struktūrą pramanydami. Negana to - tau griežtai draudžiama ją keisti. Tik suabejok tos struktūros protingumu - ir atsidursi beprotnamyje. Aš nekviečiu jos laužyti, tai ne mūsų jėgoms. Tegalima spjauti į struktūrą, išsilaisvinti iš jos. Tegalime atsipalaiduoti, ištrūkti iš jos pančių. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 120p.)
Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
Surasta: 34
1 2 3 4