Meilė

... meilė mūsų kultūroje pervertinama. Ji, kaip ir sėkmė tampa fantomu, kuriančiu iliuziją, kad gali išspręsti visas mūsų problemas. Pati meilė nėra iliuzija, nors mūsų kultūroje ji dažniausiai tėra priedanga nieko bendra su meile neturintiems troškimams patenkinti – tik mes paverčiame meilę iliuzija susiedami su ja daug didesnius lūkesčius, nei ji gali išpildyti. O ideologinis meilės apibrėžimas padeda pridengti visus tuos veiksnius, kurie sukuria mūsų perdėtą meilės poreikį. Šitaip individas – o aš vis dar turiu omenyj normalų individą – susiduria su dilema: jam labai reikia meilės ir prielankumo, bet įgyti juos sunku.

Antropologai ir istorikai tvirtina, kad individuali meilė yra kultūrinės raidos produktas.

Meilė leidžia išgyventi kitą, kaip pasaulį savyje, taip išplėsdama ir mūsų pasaulį.

Mylėti galima tik asmenybę ...

... meilė - žmogaus santykis su žmogumi, leidžiantis suvokti partnerio ypatingumą ir nepakartojamumą. Žodžiu, meilė įgyja susitikimo pobūdį, o susitikimas visada reiškia, kad kalbama apie asmenybės santykį su asmenybe.

Fizinės ir psichologinės apraiškos - tai tarsi išoriniai ir vidiniai "drabužiai". kuriuos "vilki" dvasinė asmenybė. Seksualiai nusiteikusiam arba įsimylėjusiam patinka fizinis partnerio požymis arba psichologinė jo ypatybė, taigi kažkas, ką šis žmogus "turi"; mylintysis myli ne kokią nors mylimojo savybę, o jį patį; pro fizinius ir psichologinius dvasinės asmenybės "drabužius" jis tarsi žvelgia į ją pačią. Todėl jam tampa nesvarbus fizinis "tipas", kuris galėjo jį traukti, ar charakteris, kurį jis galėjo įsimylėti; jam svarbus pats žmogus, partneris, kaip nelygstama ir nepakeičiama asmenybė.

Taigi meilė (siauriausia žodžio reikšme) - tai aukščiausia įmanoma erotikos (plačiausia žodžio reikšme) forma, leidžianti giliausiai prasiskverbti į asmenybinę partnerio struktūrą, būtent užmegzti santykį su juo, kaip dvasine būtybe. Tiesioginis santykis su partnerio dvasios sritim - apskritai ribinė partnerystės forma.

Užtat žinau - dabar sužinojau, - kad meilei ne itin svarbu kūniška žmogaus egzistencija, kad jai be galo svarbu giliausia dvasinė mylimo žmogaus esmė...

Mane nusmelkia mintis, kad pirmąsyk gyvenime patiriu, jog tiesa yra tai, ką tokia daugybė mąstytojų skelbė kaip savo gyvenimo išminties galutinę išvadą ir ką apdainavo tokia daugybė poetų; tiesa yra tai, kad meilė yra galutinė ir didžiausia aukštuma, kurion pakilti geba žmogaus būtis.

Meilė yra vienintelis būdas suprasti slapčiausią kito žmogaus esmę.