Laimė

Padėsi artimui – patirsi džiaugsmą.

... laimė yra dorybė...

... laimė yra tai, kas tobula, kam pakanka savęs paties; ji yra mūsų veiklos galutinis tikslas.

... laimei reikia ir išorinių gėrybių. Mat, neturint materialinių išteklių, neįmanoma arba bent jau nelengva kilniai elgtis. Juk daug ką galime pasiekti tik turėdami draugų, tarsi kokių įrankių, arba turto, arba politinę galią. Kai kurių gėrybių, pavyzdžiui, aukštos kilmės, gerų vaikų, grožio, stoka aptemdo pačią laimę. Juk nebus labai laimingas bjaurios išvaizdos, žemos kilmės, vienišas ir bevaikis žmogus. Dar mažiau laimės turės tas, kurio vaikai ir draugai bus blogi arba kurio geri vaikai išmirs. Todėl, kaip sakėme, laimei reikia ir šiokių tokių palankių aplinkybių. Užtat kai kurie žmonės sėkmę sutapatina su laime, o kiti – dorybę.

Laimę reikia tyrinėti remiantis ne tik loginėmis išvadomis ir prielaidomis, iš kurių darome tas išvadas, bet taip pat žmonėse paplitusiomis nuomonėmis apie ją, nes su tiesa visi faktai sutinka, o tarp netiesos ir tiesos tuojau iškyla nesutarimų.

Taigi aukščiausias gėris yra tam tikra malonumo atmaina, net jeigu dauguma malonumų yra blogi, arba, jei norite, blogi patys savaime. Todėl visi žmonės laimingą gyvenimą laiko maloniu ir į laimės sąvoką įpina malonumą – tai visai teisinga, nes nei viena veiklos forma nebūna tobula, jeigu jai trukdoma, o laimė yra vienas iš tobulų dalykų. Tad laimingam žmogui reikalingos ir kūniškos, ir išorinės gėrybės, taip pat sėkmė, kad niekas jam netrukdytų.

Laimė yra daug kam prieinama; tam tikru būdu mokydamiesi ir stropiai lavindamiesi, ją gali įgyti visi, jei tik jie nebus doroviškai suluošinti.

... laimė yra pradas. Juk dėl jos mes ir visa kita darome...

... tas, kuris ketina būti laimingas, yra reikalingas vertų draugų.

... kaip sveikata [sukuria sveiką kūno būklę], taip išmintis sukuria laimę.