Laimė

Tu jau daug klaidžiojai ir niekur neradai laimės; nesuteikė tau jos nei samprotavimai, nei turtai, nei garbė – niekas. Tai kas ji yra? Laimė – elgtis taip, kaip reikalauja žmogaus prigimtis. O kaip šito pasiekti? Reikia turėti įsitikinimus ir su jais derinti savo troškimus ir poelgius. Kokius įsitikinimus? Dėl gėrio ir blogio – kad gėrio žmogui nesuteikia tai, kas nedaro jo teisingo, ir kad nėra bloga tai, kas neprieštarauja išvardintiems dalykams.

Tie, kurie nesirūpina tuo, kas dedasi kitų žmonių sielose, retai būna nelaimingi. Tačiau tie, kurie nepaiso savo pačių sielos virpesių, neišvengiamai turi būti nelaimingi.

Ieškokime to, kas geriausia, o ne to, kas įprasta, to, kas suteiktų mums amžiną laimę, o ne to, ką giria minia, nevykusi teisybės aiškintoja.

Pasiekti laimę nėra lengva todėl, kad išklydęs iš kelio žmogus tuo greičiau nuo jos tolsta, kuo atkakliau į ją veržiasi...

Negali būti laimingas tiesos neįžvelgiantis žmogus.

... laimingas gyvenimas turi atitikti prigimtį.

... visi trokšta laimingai gyventi, bet dauguma miglotai įsivaizduoja, kas sudaro laimingo gyvenimo esmę.

... kur galima gyventi, ten galima ir laimingai gyventi.

Laimingas nežino, kaip greitai bėga laikas.

Vienas džiausgsmas išsklaido šimtus vargų.