Gyvenimo prasmė

O kaip žmogus imasi ieškoti prasmės? Anot Charlote's Bühler: "Visa, ką galime padaryti, - tai patyrinėti žmones, kurie tariasi radę atsakymą į klausimą, kam gi yra gyvenimas, ir palyginti su tais, kurie nerado."

P a ž i ū r a. Apibendrintas požiūris, atspindintis visuomeninės sąmonės formas, yra pažiūra. Ji padeda formuotis žmogaus pasaulėžiūrai. Pažiūros esti mokslinės, filosofinės, politinės, etinės, estetinės, religinės. Jos susiformuoja, remiantis mokslinėmis, filosofinėmis ir kitokiomis žiniomis. Bet ne kiekviena žinia reikšminga pažiūroms susidaryti. Tik apibendrintos žinios, aiškinančios pagrindines gamtos, visuomenės ir sąmonės problemas, sudaro pažiūrų pagrindą. Tos žinios padeda žmogui rasti savo vietą gyvenime ir gyvenimo prasmę.

[Ketvirtos terapinės stadijos tikslas] kad individas netalpintų savo laimės, o kai kada ir gyvenimo garantijos į išorinius tarpininkus, ar tai būtų žmonės, ar idėjos, ar aplinkybės. Kad jis prieitų suvokimą, jog viskas priklauso tik tai nuo to ar jis yra brangenybės savininkas. Jei jis jaučia, kad brangenybė yra jo rankose, tada traukos centras yra pačiame individe, o ne objekte nuo kurio jis priklausė. Pasiekti tokio išsilaisvinimo būseną yra dvasinės praktikos Rytuose, bei Bažnyčios pamokymų tikslas.

Žmogus įvykdo savo gyvenimo paskirtį, jeigu jame išsiskleidžia supratingumas ir būdo dorybė. Mat dorybė tikslą padaro teisingą, o supratingumas nurodo kelius į tikslą.

Ir kas paskiram žmogui sudaro gyvenimo prasmę arba priežastį, dėl kurios gyvenimas jam atrodo vertingas, tas skatina jį gyventi kartu su draugais. Todėl vieni kartu geria, kiti kartu žaidžia kauliukais, kiti kartu mankštinasi ir kartu medžioja arba kartu filosofuoja, visi leidžia laiką sykiu darydami tai, kas gyvenime jiems teikia didžiausią malonumą.

... atras savo gyvenimo prasmę ir vidinį išsipildymą, atlikdamas tai, ką geriausiai gali jis ir tik jis.

Žmogaus paskirtis, kaip žinoma, yra kurti ir vystyti savo individualybę. Tačiau tai įmanoma tik gyvenant tarp kitų žmonių, kitų žmonių labui ir naudojantis kitų žmonių pagalba.

Prasmė gyvenime yra sąlygiška. Kam savo nelankstumu darkyti visumą?

Žmogus yra sukurtas augti, tai yra jo būties prasmė.

Jeigu kas nors yra pasauly, dėl ko verta kovoti, tai - laisvė gyventi savo idealais, nes tik šiuo keliu eidami galime pasireikšti savo asmenybe ir išplėtoti viską, kas mumyse įdiegta; čia mes turime vienintelę galimybę savo gyvenimą padaryti turtinga pilna visuma ir pasireikšti tuo, kas mumyse yra skirtinga kitų atžvilgiu. Jeigu mes nekursime arba pragaišime šitą galimybę, mūsų gyvenimas bus daugiau ar mažiau nepasisekęs gyvenimas, nors ir įvykdytume pareigas, kurios mums uždėtos.