Saviugda

Klausykis, mano vaike, manęs nepaniekink,
ilgainiui mano žodžius tu branginsi.
Ką tik darytum, būk santūrus,
ir joks blogas įprotis tavęs neužklups.
(31:22)  

Juk sąlytis su dideliu žmogum
Didybės gali kiekvienam suteikti. 

Juk įsakymas yra žiburys
ir mokymas – šviesa,
o drausmės pamokymai yra gyvenimo kelias,
kad apsaugotų tave...
(6:23-24)  

 Jungas kalbėjo, kad ko nors prašydamas savo dvasios, savo psychės, turime sudaryti su ja sandėrį. Nes ji mėgsta sandėrius. Pavyzdžiui, jei kuri nors jūsų dalis labai aptingo ir visiškai nenori dirbti, tai tvirtas naujametinis įžadas pasikeisti čia niekuo nepadės. Kur kas veiksmingiau tai aptingusiai savo daliai pasakyti: "Tu man leisk valandą padirbėti, o aš tau leisiu valandą padykinėti. Sutarta?"

 Mums reikia tvirtėti ne ant gimnastikos lygiagriačių - turime ugdyti veiklų emocinį kūną, pakankamai tvirtą, kad ten tilptų besaikiai troškimai [didingos svajonės].

 Kiekvienas einame keliu iš Įstatymo į Legendą, nuo dogmos į midrašą*, nuo perdėto paklusnumo į natūralią laisvę.

*Midrašas (hebr.) - Biblijos interpretavimas judaizme

[Miyamoto Musashi, garsus japonų samurajus, išpopuliarėjo dėl savo sėkmių kovose, prieš mirtį mokiniams paliko 21 savidisciplinos punktą. Pamokymų sąvadas pavadintas "Kelias eiti vienam".]

KELIAS EITI VIENAM
(arba savikliovos kelias)

Neatgręžk nugaros šio pasaulio keliams.
Nesvajok apie fizinius malonumus.
Neketink kuo nors pasikliauti.
Žvelk į save lengvai; žvelk į pasaulį giliai.
Neturėk godžių minčių.
Nesigailėk to, kas nutiko tavo asmeniniame gyvenime.
Nepavydėk kitam gėrio ar blogio.
Nesisielok atsisveikinant su bet kuriuo keliu.
Nesiskųsk ir nejausk kartėlio sau ir kitiems.
Neturėk širdies, artėdamas prie meilės kelio.
Neteik niekam pirmenybės.
Nepuoselėk vilčių apie nuosavus namus.
Meturėk potraukio gardžiam maistui.
Nesinešiok senovinių daiktų, perduodamų iš kartos į kartą.
Nepasninkauk tiek, kad galėtum nusilpti.
Nemėk materialių daiktų, išskyrus ginklus.
Eidamas keliu, nepavydėk mirties.
Neturėk tikslo pasenęs turėti turto ar žemės.
Gerbk dievus ir budas, bet nepriklausyk nuo jų.
Nors atiduodi gyvybę, neatiduok savo garbės.
Niekada nesitrauk iš kovos menų kelio.
 

Asmeninė kiekvieno žmogaus branda - labai savitas ir individualus dalykas. Čia negalima nieko daryti mechaniškai, negali būti jokių kategoriškų nurodinėjimų: "daryk tą, o dabar aną". Kiekvienam žmogui šis procesas klostosi savitai, todėl jo negalima įsprausti į kokius nors "dešimčia lengvų žingsnelių" nusakomus rėmus.

... kuomet ypatinga žmogaus dvasinė esmė, susidedanti tiek iš instinktyviųjų, tiek ir iš dvasinių jo savybių, - yra palankiai priimama ir pripažįstama, tas žmogus pajunta niekad lig tol nepatirtą gyvybinių jėgų ir energijos antplūdį. Suradęs tikrąją savo dvasinę šeimą, žmogus išgyvena nepaprastą pakilimą ir priklausymo saviems jausmą.