Nuodėmė

Zaratustra išskyrė tris nuodėmių rūšis: minčių nuodėmė, kalbos nuodėmė ir veiksmų nuodėmė. Pagalvoti apie ką nors su kartėliu, pagalvoti su pykčiu prilygsta tam, lyg blogis būtų atliktas; kalbėti piktus žodžius - tas pats, kas daryti piktus darbus. Kai žmogus atlieka blogą veiksmą, visa tai tampa labai konkretu. 

Nebūk per daug tikras, kad bus atleista,
kai krauni nuodėmę ant nuodėmės.
Nesakyk: „Jo gailestingumas yra didelis.
Visas mano nuodėmes jis man atleis“, –
nes didelis ir jo gailestingumas, ir pyktis, –
jo pyktis kris ant nusidėjėlių.
(5:5-6) 

Bet jei nedorėlis atgailauja už visas savo nuodėmes, kurias buvo padaręs, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas – nemirs. Nė vienas jo nusikaltimų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atsimintas, – jis bus gyvas dėl savo teisumo darbų. Argi aš trokštu nedorėlio mirties, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – o ne kad jis grįžtų iš savo nedoro kelio ir gyventų?
Bet kai teisusis nusigręžia nuo teisumo ir daro pikta, sekdamas nedorėlio bjaurystėmis, kurias nedorėlis daro, nejaugi jis bus gyvas? Nė vienas jo teisumo darbų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atsimintas dėl jo neištikimybės, kuria jis nusikalto, ir dėl nuodėmės, kuria nusidėjo, – dėl jų mirs.
(18:21-24) 

Tepalieka nedorėlis savąjį kelią
ir nusidėjėlis – savuosius kėslus!
Tegrįžta jis pas VIEŠPATĮ, kad jo pasigailėtų,
pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus.
(55:7)  

Taip ir su žmogumi,
kuris pasninkauja už savo nuodėmes,
o paskui eina ir daro tą patį:
kas išgirs jo maldą
ir ką jis laimėjo savo pasninku?
(34:26)  

Jeigu nepatinka žodis nuodėmė, vadinkite tai nesupratingumu ar nesveikumu. Gal tai priartins jus prie tiesos, prie tikrovės, esančios už žodžio, labiau, nei priartina tas gerokai iškraipytos prasmės žodis nuodėmė, ir kartu liks mažiau vietos kaltei. 

Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį.
Esu švarus, be nuodėmės“?
(20:9)  

Šeši yra dalykai, kurių VIEŠPATS nekenčia,
septyni, kurie jam yra pasibjaurėtini:
išpuikusios akys, melagingas liežuvis,
rankos, liejančios nekaltą kraują,
širdis, rezganti nedoras pinkles,
kojos, skubančios pikta daryti,
melagingas liudytojas, liudijantis neteisingai,
ir žmogus, sėjantis vaidus šeimoje.
(6:16-19)  

Nedorą žmogų pasivys jo kaltės,
jis bus savo nuodėmės pinklių pagautas.
Turės mirti, nes nepaiso drausmės, –
per savo kvailą galvą pražus.
(5:22-23)