Nerimas

Jei nori nusikratyti bet kokio nerimo, įsivaizduok, kad tai, ko bijai, tuoj pat įvyks, ir, kad ir kokia būtų toji nelaimė, vienas pats išmatuok ją ir įvertink savo baimę ... Imk šias nelaimes po vieną ir vardyk tuos, kurie jas paniekino: tokių vyrų tiek, kad reikės ne ieškoti, o pasirinkti. 

Nerimas apsunkina žmogaus širdį,
o geras žodis ją pralinksmina.
(12:25)  

Trumpiausias ir neramiausias gyvenimas tų, kurie pamiršta praeitį, nepaiso dabarties, bijo ateities; atėję prie gyvenimo krašto, vargšai per vėlai supranta, jog taip ilgai buvo užsiėmę nieko neveikimu.

... verčiau būti niekinamam dėl nuoširdumo negu kankinamam nuolatinio apsimetinėjimo.

Niekada neišilaisviname iš rūpesčių, galvodami, jog kiekvieną sykį esame vertinami, kai tik į mus pažvelgiama.

Svarbus nerimasties šaltinis yra toks gyvenimas, kai susijaudinęs stengiesi, kad kam nors nepasirodytumei toks, koks esi.

Juo dažniau grįši prie dvasinės pusiausvyros, tuo ji bus tvirtesnė.

Ko aš jaudinuosi? Juk, kad ir ką daryčiau, ateis valanda, kai pavirsiu į dulkes.

Mirtį, tremtį ir viską, kas atrodo baisu, kasdiena turėk prieš akis. Pirmiausia mirtį. Tai įveiks tavąsias smulkias mintis ir paikus norus.

Arklys su nutrinta nugara baikštus, žmogus su nešvaria sąžine – neramus.