Meditacija

Kai kurie psichoterapijos ar asmeninio augimo grupių vadovai naudoja "Kas aš?" pratimą. Dalyviai ant septynių kortelių užrašo septynis atsakymus į klausimą "Kas aš?", o paskui sudėlioja juos pagal svarbą. Paskui jų prašoma užversti po vieną atsakymą, pradedant nuo nesvarbiausio, ir medituoti, ką reiškia to atsisakyti (tai yra atsieti save nuo to). Taip prieinama prie pačios savo esmės. 

Yra daugybė būdų, kaip sukurti pauzę nesiliaujančiame minčių sraute. Tam skirtos visos meditacijų rūšys. 

 Užuot stebėję galvotoją [savo galvojimą], jūs galite sukurti protarpį minčių tėkmėje - tiesiog sutelkite dėmesį į Dabar ir kuo aštriau pajuskite šią akimirką. Ši veikla labai maloni. Jūs atitraukiate sąmonę nuo proto, sukuriate mintinį protarpį, tampate itin budrūs ir sąmoningi, tačiau nieko negalvojate, apie nieką nemąstote. Tokia yra meditacijos esmė.
 Taip medituoti galite kasdien atlikdami kokius nors visiškai įprastus dalykus. Įprastomis sąlygomis jie tėra priemonė tikslui pasiekti. tačiau kai sutelkiate į juos visą dėmesį, jie patys tampa tikslu. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą lipdami laiptais namuose ar darbe kuo atidžiau stebėkite savo žingsnius, net kvėpavimą. Visa savo esybe būkite čia. Arba kai prausitės rankas, įsigilinkite į kiekvieną su šia veikla susijusį pojūtį: į tekančio vandens garsą, į savo rankų judesius muilo kvapą ir t.t. O kai įlipę į automobilį uždarote dureles, akimirkai nurimkite ir stebėkite savo kvėpavimą. Suvokite nebylų, tačiau galingą buvimo čia pojūtį. Yra vienas kriterijus, parodantis, ar ši praktika sėkminga: tai vidinės ramybės lygis.  

Vaivorykštinės šviesos meditacija
(meditacija kiekvienam)
Atsisėdame taip patogiai, kaip tik galime. Rankos pilvo apačioje, dešinė ilsisi ant kairės, nykščiai vos liečiasi. Nugara tiesi, bet neesame įsitempę, smakras šiek tiek pritrauktas.
Pirmiausia nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą. Mintims ir garsams leidžiame paprasčiausiai laisvai judėti, nesekame ir neatstumiame jų.
Norime medituoti, kad patirtume proto prigimtį ir susikurtume distanciją nuo trikdančių mūsų pačių jausmų. Tik tada, kai mums tai pavyks, iš tikrųjų sugebame padėti kitiems.
Mūsų krūtinės ląstos centre dabar sužimba vaivorykštės šviesa. Ji vis labiau išplinta mūsų kūne. kai visiškai mus persmelkia ir užvaldo, bet koks kentėjimas, sunkumai ir kliūtys ištirpsta. tada šviesa iš mūsų kūno spinduliuoja visomis kryptimis ir užpildo visą erdvę, ištirpsta visų būtybių kentėjimas ir pasaulis ima spinduliuoti beribę laisvę. Esame kupiname beribių galimybių Tyrame krašte. Viskas turi išlaisvinančią reikšmę. Mes spinduliuojame šią šviesą tol, kol mums tai natūralu.
Kai baigiame meditaciją, šviesa grįžta į mus, ištirpdydama išorinį pasaulį į atvirą erdvę. Ji šviečia į mūsų kūnus. Dabar nelieka nieko, tik sąmoningumas be formos, centro ar ribų.
Tada, tarsi žuvis iššokanti iš vandens, vėl pasirodo pasaulis. Viskas yra pilna prasmės, visos būtybės yra iš prigimties tobulos, o mūsų kūnas ir kalba yra įrankiai kitiems turtinti. Pagaliau trokštame, kad visas gėris, kuris būtent dabar atsirado, taptų beribis, kad pasiektų visas būtybes, ištirpdytų visą kentėjimą ir teiktų vien ilgalaikę laimę - proto prigimties pažinimą.

Sodas - tai puiki meditacijos praktika: nustatyti momentą, kuomet kam nors ateina metas mirti. Sode mes gyvename didžiosios laukinės Gamtos alsavimo ritmu ir nemėginame jam priešintis.
Šios meditacinės praktikos dėka mes suvokiame Gyvybės/Mirties/Gyvybės ciklo natūralumą. Tiek gyvybę įkvepenčią, tiek ir mirtį siunčiančią gamtą turime pažinti, prisijaukinti ir pamilti. Šitaip mes persiimame laukinės gamtos ciklais. Išmokstame, kam reikia, suteikti jėgų ir sustiprinti gyvybines galias, bet niekuomet netrugdyti tam, kas miršta.