Tauta

Dabar visi žinome, kad tautos gerovė priklauso ne nuo šalies ploto (pavyzdys - Rusija, Kazachstanas, Argentina, Afrikos šalys), o nuo jos gyventojų civilizacijos lygio ir santvarkos demokratiškumo (Olandija, Belgija, Liuksemburgas, Anglija, dabartinė Vokietija, skandinavų šalys). 

Tauta - tai orakulas, jo reikia teirautis, kad suvoktum, ko reikalauja amžina pasaulio tvarka. 

Taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. Kadangi sakoma apie jus: 'Tu esi žmones ryjantis kraštas[i1] ir iš savo tautos atiminėji vaikus', – todėl daugiau neberysi žmonių ir nebeatiminėsi vaikų iš savo tautos, – tai Viešpaties DIEVO žodis.
(36:13) 

Vargas jums, ... ganytojai, ganantys save pačius! Argi nėra ganytojų pareiga ganyti kaimenę? Jūs valgote taukus, rengiatės vilna ir skerdžiate peniukšlius, bet avių nešeriate. Silpnos jūs nestiprinote, sergančios negydėte, sužeistos netvarstėte, žūstančios negrąžinote ir paklydusios neieškojote, bet valdėte jas jėga, net šiurkštumu. Nesant ganytojo, jos buvo išblaškytos, o išsiblaškiusios tapo ėdesiu plėšriems žvėrims Mano avys buvo išblaškytos, jos klaidžiojo po visus kalnus ir po visas aukštas kalvas, – mano avys buvo išblaškytos po visą žemę, – nebuvo kas jomis rūpintųsi ar jų ieškotų'.
(34:2-6) 

Marusis, kai kuris kraštas nusideda man neištikimybe, aš pakeliu ranką prieš jį, sulaužau jo duonos ramstį ir siunčiu jam badą, išnaikindamas jo žmones ir gyvulius, net jeigu Nojus, Danielis ir Jobas – šie trys vyrai – būtų jame, – savo teisumu jie vieni teišsigelbėtų, – tai Viešpaties DIEVO žodis.
(14:13-14)  

Manoji tauta buvo pasiklydusios avys, –
jų piemenys juos paklaidino,
išgindami į kalnus klajoti.
(50:6) 

Kartais pagrasinu kuriai nors tautai ar karalystei, kad ją išrausiu iš šaknų, suardysiu ir sunaikinsiu, bet jei ta tauta, kuriai grasinau, nusigręžia nuo savo nedorumo, aš pakeičiu savo mintį apie bausmę, kuria maniau ją nubausti. O kartais pažadu kuriai nors tautai ar karalystei, kad ją stiprinsiu ir duosiu žemės, bet jeigu ši tauta elgiasi nedorai mano akyse, neklausydama mano balso, aš pakeičiu savo mintį apie gera, kuriuo žadėjau ją laiminti.
(18:7-10)  

Nes tauta ir karalystė,
kuri tau netarnauja [Dievui], – pražus, –
tokios tautos bus tikrai sunaikintos.
(60:12)  

... visi gėdisi tautos,
kuri jiems nenaudinga, –
jokios pagalbos, jokios naudos,
vien tik gėda ir priekaištai.
(30:5) 

Tik idiotai mano, kad viena tauta geresnė už kitą.