Bausmė

Protingą žmogų papeikimo žodis labiau paveikia,
negu šimtas smūgių kvailį.
(17:10)  

Teplaka mane teisusis iš gerumo,
ištikimas draugas mane tepamoko.
(141:5) 

Ir jeigu jūs baudžiate, tai bauskite panašiai, kaip patys buvote baudžiami. O jeigu kenčiate [kentėsite neatsiteisdami] - tai bus geriau kenčiantiesiems.
(16:126) 

 Moralines ar etines klaidas, tyčinius ar netyčinius (...) pažeidimus reikia gydyti, o ne už juos bausti.

... greitas pasmerkėjas pasmerkia beveik noriai, per smarkus baudėjas baudžia beveik neteisingai.

Pirma išmėgina daugelį būdų, galinčių pašaukti atgal svyruojančią, blogyje tarpstančią prigimtį. Kai viskas apverktina, bando aukščiausias priemones. Niekas nereikalauja mirties bausmės, neišnaudojęs visų vaistų.

Teisinga bausmė nedarniai giedančiam yra išmokyti jį dermės.

Neužmušinėtume net kandančių ar smogiančių gyvačių bei vandens angių, jei galėtume prijaukinti ar padaryti nepavojingas ir mums, ir kitiems. Taigi ir žmogui skirkime atpildą ne todėl, kad nusidėjo, bet kad nenusidėtų, kad bausmė būtų susijusi ne su praeitimi, o su ateitimi. Įstatymas ne rūstauja, o apsaugo.

Baudžiančiam jokiu būdu netinka pykti, nes bausmė padeda pataisyti nusikaltėlį, jei paskiriama apsvarsčius.

Pametusį taką klajūną geriau atvesti į tikrąjį kelią negu iš jo išstumti.