Žinojimas

Visa privalo ateiti žmogui iš jo paties. Nėra prasmės aiškinti žmogui tokių dalykų, kokių tas nejaučia ar neįstengia suvokti. 

[Komentaras] ... žinojimas - tai materijos, sielos ir jų valdovo pažinimas.  

... pažinimas išpučia, užtat meilė ugdo.
(8:1-2) 

Be žinojimo net uolumas nėra geras dalykas,
nes žmogus, kuris skuba, suklumpa.
(19:2) 

Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra žinojimo pradžia; kvailieji niekina išmintį ir pamokymą.
(1:7) 

VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti.
Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, –
iš tolo supranti mano mintis.
Stebi mano žingsnius ir mano poilsį, –
pažįsti visus mano kelius.
Net nespėjus mano liežuviui žodžio ištarti,
štai, VIEŠPATIE, tu jį visą žinai.
Iš visų pusių apsiauti mane,
lieti mane savo ranka.
Tavo žinojimas man per nuostabus, –
man per gilus, negaliu jo pasiekti.
(139:1-6) 

… gėrio idėja yra aukščiausias žinojimas…

Jei siela niekina atsitiktinumus, jei iškyla virš siaubo, jei, kupina godžios vilties, netrokšta be galo daug, bet išmoko turtų ieškoti savyje, jei atsikratė dievų ir žmonių baimės ir žino, kad žmogaus nereikia smarkiai baidytis, o dievo - visiškai, jei, niekindama kankinančias gyvenimo puošmenas, išsiaiškino, kad mirtis nėra nelaimė, o daugelio nelaimių pabaiga, jei žmogus paskyrė sielą dorybei ir laiko lygiu bet kokį jos siūlomą kelią, jei visuomeninis bendrijai gimęs gyvūnas žvelgia į pasaulį kaip į vienus visų namus, jei dievams atskleidė savo sąžinę ir visuomet gyvena tarytum ant delno, savęs prisibijodmas labiau negu kitų, jei, patekęs į audras, stovi tvirtas ir giedras, - jis yra įgijęs naudingą ir būtiną žinojimą. Visa kita tėra poilsio pramogos. Jau pasiekusiai saugią vietą sielai galima jomis užsiimti, jos teikia gražmenų, o ne stiprybės.