Senatvė

Ar yra senatvėje, abejingumo amžiuje, kai žmogus nebepajėgia nei duoti, nei imti kitokių malonumų, didesnis malonumo šaltinis už skaitymą ir mąstymą! 

Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:
kai buvai jaunas, pats susijuosdavai
ir vaikščiojai, kur norėjai.
O pasenęs tu ištiesi rankas, –
kitas tave perjuos ir ves, kur nenori.
(21:18) 

Nežiūrėk iš aukšto į seną žmogų,
nes juk ir mes kai kurie pasensime.
(8:6) 

... jauną žmogų, turintį kažką iš seno, taip ir seną, turintį kažką iš jauno, ašen giriu; tasai, kurs seka šituo, gali pasenti kūnu, o dvasia nepasens niekada.

... prieš senatvę reikia kovoti kaip prieš ligą: sekti sveikatos būklę,
naudoti saikingus pratimus, vartoti tiek maisto ir gėrimo, kiek atstato jėgas, o ne jas nualina.

... pratybos ir saikingumas netgi senatvei padeda išsaugoti dalį būtosios stiprybės.

Žinoma kryptim bėga amžius, ir prigimtis turi vieną kelią,
beje, labai paprastą, ir kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingos savosios ypatybės,
taigi ir vaikų bejėgiškumas, ir jaunuolių veržlumas, ir brandaus amžiaus orumas,
ir senatvės subrendimas pažymėtas tam tikra prigimtine savastimi,
kurią pasiekti privalu savo metu.

... didžiausios valstybės buvo sužlugdytos jaunų žmonių, o išsaugotos ir atstatytos – senių.

Taigi tie, kas atmeta senatvės galimybę reikštis kokioje nors veikloje,
nepateikia jokių argumentų ir panėši į žmones, tvirtinančius,
jog vairininkas per navigaciją nieko neveikiąs, kai tuo tarpu vieni kopia į stiebus,
kiti lakstą po denius, treti išsemia sutras, o šis su vairu rankose tik sėdįs sau ramus laivagalyje.
Jis nedaro to, kuo užsiima jaunimas, o dirba kur kas svarbesnį ir geresnį darbą.
Ne įstanga, ne greitumu, ne kūno miklumu nudirbami svarbūs darbai,
bet išmanymu, autoritetu, protu, o jie iš senatvės ne tik kad neatimami, bet būna net stipresni.

... ramiai, tyrai bei gražiai gyventąjį amžių lydi tyki ir lengva senatvė.