Amžinybė

Juk žmogus apskritai tegali egzistuoti žvelgdamas į ateitį, taigi sub specie aeternitatis*. Todėl ateities priebėgon jis skuba sunkiausiomis savo būties akimirkomis.

(* sub specie aeternitatis - amžinybės požiūriu [lot.])

Visą, ką mes atlikome praeityje, ano gyvenimo potyrių pilnatvė - tai mūsų vidinis turtas, kurio niekas ir niekuomet negali atimti. Ne tik mūsų išgyvenimus, mūsų darbus - kiekvieną mūsų kada nors mąstytą didžią mintį, kiekvieną mūsų iškęstą kančią mes išgelbėjom tikrovėn visiems laikams. Tegul visa tai nuejo praeitin - kaip tik praeityje jie išsaugomi amžinybei! Juk būtis praeityje - irgi būties atmaina, galbūt net pati saugiausia.