Jei galiu, - sako jis, - sau pakenkti, kodėl negaliu daryti sau gera? Be to, jei tai, ką kitam teikiu, vadinasi geradarystėmis, kodėl nėra geradarystė tai, ką teikiu sau? Kodėl, gavęs iš kito, lieku skolingas, o davęs sau, - ne? Kodėl leista būti sau nedėkingam, ar tai mažesnė gėda, negu būti šykščiam, rūsčiam ir žiauriam, abejingam sau?
Seneca, Lucius Annaeus
 


Paieška:

YouTube
Aistros
Alkoholis
Išlaidumas
Ligos
Loterijos
Malonumai
Narkotikai
Persivalgymas
Seksas
Švaistymas
Žaidimai
Įpročiai

Priklausomybė

[Saviapgaulė] Vienas iš skiriamųjų priklausomybės bruožų – nepaprastas išradingumas, su kuriuo protas mėgina amžinai tęsti priklausomą elgseną. Čia, kur valia kaunasi su savimi, painiodamasi tarp įvairialypių motyvų ir prieštaringų troškimų, kūrybinė smegenų galia nesąmoningai pasitelkiama sugriauti kiekvieną, net ir menkiausią pastangą kontroliuoti priklausomą elgesį. Tarp tokių proto triukų – neigimas, racionalus aiškinimas, pakeitimas ir visi kiti apsauginiai mechanizmai, kuriuos nustatė psichoanalizė, be to – nesuskaičiuojama daugybė kitų, kurių neįstengtų numatyti nė didžiausi psichiatrijos autoritetai.

(May, Gerald G.. Priklausomybė ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2004, 49p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Apribojus priklausomą elgseną, nutraukimo sindromas gali reikštis dvejopai. Pirmasis atvejis – stresinė reakcija. Kūnas, netekęs to, prie ko buvo pripratęs, reaguoja siųsdamas pavojaus signalus, esą kažkas ne taip. Tokio atsako tarpininkas – savarankiška nervų sistemos dalis, susijusi su vidinėmis, nesąmoningomis funkcijomis. Stresinės reakcijos gali svyruoti nuo neryškaus nesmagumo pojūčio ar susierzinimo iki nepaprasto susijaudinimo, kurio palydovai – tachikardija, tremoras ir visa apimanti panika.
Antruoju atveju nutraukimo sindromas gali reikštis atsakomąja arba priešinga reakcija. Žmogus patiria simptomus, visiškai priešingus tiems, kuriuos kėlė priklausomas elgesys.

(May, Gerald G.. Priklausomybė ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2004, 48p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Tolerancija – tai toks reiškinys, kai priklausomo elgesio arba prisirišimo objekto nuolatos norima arba norima vis daugiau, siekiant pasitenkinimo. Niekada nepakanka to, ką turi ar darai. Galima įsivaizduoti, kad tai maždaug toks pojūtis: „Jei tik galėčiau gauti šiek tiek daugiau, viskas būtų puiku“. Tačiau iš tiesų apie toleranciją žmogus paprastai nežino; ji būna užmaskuota.

(May, Gerald G.. Priklausomybė ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2004, 47p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... akivaizdu, kad norint iki galo perprasti priklausomybės pobūdį reikia ypatingo tikslumo. Reikšmingas žingsnis siekiant tikslumo būtų ištirti penkis pagrindinius požymius, būdingus tikrajai priklausomybei: (1) tolerancija, (2) nutraukimo sindromas, (3) saviapgaulė, (4) valios praradimas, ir (5) dėmesio nukreipimas. Šie penki požymiai mums gali padėti nustatyti, kurias sritis mūsų gyvenime užima priklausomybė, ir atskirti priklausomybės vergovę nuo tikro rūpinimosi laisvės.

(May, Gerald G.. Priklausomybė ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2004, 46p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... mūsų pastangos priklausomybę įveikti ją tiesiog peni.

(May, Gerald G.. Priklausomybė ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2004, 15p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
... tradicinė psichoterapija, pagrįsta išstūmimo paleidimu, pasirodė neveiksminga priklausomybėms gydyti.

(May, Gerald G.. Priklausomybė ir malonė. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2004, 14p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Greičiau yra pagydomas nesusivaldymas tų žmonių, kurie yra karšto būdo, negu tų, kurie apgalvoja, bet savo sprendimų nesilaiko; taip pat greičiau yra pagydomi tie, kurie nesusivaldo iš įpratimo, negu nesusivaldantys iš prigimties, - juk lengviau yra pakeisti įprotį negu prigimtį. Bet ir įprotį sunku pakeisti, nes jis panašus į prigimtį.

(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 203p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Ištvirkėlis, kaip jau sakėme, nemoka atgailauti dėl savo elgesio, nes jis laikosi savo pasirinkimo. O kiekvienas nesusivaldantis gailisi. Vis dėlto nėra taip, kaip ankščiau sakyta, bet ištvirkėlis yra nepagydomas, o nesusivaldantis – pagydomas.

(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 199p.)
Balsuoti:
 4.0 (1)
Komentarai (0)
Nesusivaldymas yra skubotumas, o kita vertus – bejėgiškumas. Mat vieni nusprendžia, bet dėl aistrų nesilaiko savo sprendimų, o kiti pasiduoda aistroms dėl to, kad jie visai nieko nenusprendė.

(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 199p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)
Surasta: 19
1 2