Tegu kitas giria, o ne tavo paties burna, –
kas nors kitas, o ne tavo patieslūpos.
(27:2) 
 


Paieška:

YouTube
Abejonės
Dievas
Gėris
Humoras
Idėjos
Intuicija
Laikas
Laimė
Laisvė
Meditacija
Meilė
Mintys
Pasąmonė
Pranašystė
Protas

Išmintis

Pasak R. Sternbergo, išmintis yra implicitinis žinojimas, leidžiantis palaikyti dvejopą pusiausvyrą. Pirma, išmintingi žmonės sugeba palaikyti pusiausvyrą tarp savopačių poreikių, kitų asmenų poreikių ir poreikių žmonių ar objektų, su kuriais nėra tiesioginės sąveikos ... Antra, išmintingi žmonės geba suderinti tris reakcijų į situacijas būdus: prisitaikymą (keistamiesi patys ir prisiderindami prie aplinkos), formavimą (keisdami aplonką) ir pasirinkimą (apsispręsdami persikelti į kitą aplinką).  

Balsuoti:
 2.1 (7)
Komentarai (0)
Bet kokios išminties pagrindas yra štai koks: laimė ateina tik per meilę. 

(Hesė, Hermanas. Skaitymai minutėms. Kaunas: Trigrama. 2004, 291p.)
Balsuoti:
 3.5 (13)
Komentarai (0)
Keista, tačiau paprasta visų laikų gyvenimo išminties paslaptis: kiekvienas mažiausias nesavanaudiškas atsidavimas, kiekviena atjauta, kiekviena meilė mus praturtina, tuo tarpu kiekviena pastanga įgyti nuosavybę ir galią iš mūsų atima jėgas ir skurdina. Tai žinojo ir to mokė indai, paskui išmintingieji graikai, dar vėliau Jėzus, o tada tūkstančiai išminčių ir poetų, kurių darbai pergyveno laiką, tuo tarpu jų laikmečio turtuoliai ir karaliai pradingo, ir niekas nieko apie juos nežino. Jūs galite palaikyti Jėzaus arba Platono, Šilerio arba Spinozos pusę - visur galutinė išmintis ta, kad nei valdžia, nei nuosavybė, nei pažinimas nesuteikia laimės, laimę suteikia tik meilė.  

(Hesė, Hermanas. Skaitymai minutėms. Kaunas: Trigrama. 2004, 288p.)
Balsuoti:
 3.1 (9)
Komentarai (1)
... kiekvienas tikras išminčius ir žmonijos mokytojas mokė to paties, būtent to, kad žmogus geisti nei didybės, nei laimės, nei didvyriškumo, nei išoriškos taikos, apskritai nieko, tik tyros, budrios sąmonės, narsios širdies, ištikimybės, išminties ir kantrybės, kad galėtų ištverti tiek laimę ir tylą, tiek kančią ir triukšmą. 

(Hesė, Hermanas. Skaitymai minutėms. Kaunas: Trigrama. 2004, 118p.)
Balsuoti:
 2.8 (6)
Komentarai (0)
Teisingumas, gerumas, drovumas, dosnumas
Ir meilė - stulpai išminties. 

(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 504p.)
Balsuoti:
 2.7 (10)
Komentarai (0)
Kad nėra svetimų nei savų - tai supratus,
Tikra išmintis pasiekta. 

(Thiruvalluvar. Tirukuralas. Senovės rytų poezija. Vilnius: Vaga. 1991, 482p.)
Balsuoti:
 3.8 (5)
Komentarai (0)
Filosofo mokinys atėjo aplankyti savo mokytojo, gulinčio mirties patale.
- Suteik man nors dalelę savo išminties, - paprašė.
Išminčius atvėrė burną ir liepė jaunuoliui pažvelgti vidun.
- Ar matai mano liežuvį? - paklausė.
- Žinoma, - patvirtino mokinys.
- O mano dantys ar yra?
- Ne, - atsakė mokinys.
- Ar žinai, kodėl liežuvis tarnauja žmogui ilgiau nei dantys? Kadangi yra minkštas ir lankstus. Dantys iškrinta pirmiau, nes yra kieti. Štai ir sužinojai, ko verta mokytis. Daugiau neturiu ko pridurti. 

(Ferrero, Bruno. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 61-62p.)
Balsuoti:
 4.3 (28)
Komentarai (0)
IŠMINTIS

Gyveno sykį karalius; daugelį metų jis kariavo ir plėtė savo karalystės ribas. Sulaukęs šešiasdešimties suvokė, jog per savo gyvenimą ne kažin ką sužinojo apie patį gyvenimą ir egzistencijos prasmę. Sušaukė ministrus, patarėjus ir įsakė:

- Paimkite visus pinigus iš mano seifo ir keliaukite į keturias pasaulio puses ieškoti išminties knygų; norėčiau pagaliau pažinti tikrąją gyvenimo išmintį.

Pavaldiniai pasiėmė aukso maišus ir leidosi į kelią visomis žemės kryptimis. Grįžo po septynerių metų, varydami keturiasdešimt kupranugarių, kraute apkrautų įvairiausiomis knygomis - didelėmis ir mažomis. Milžiniškas retų knygų kalnas. Visa tai išvydęs, karalius sušuko:

- Man šešiasdešimt septyneri metai, nespėsiu tiek visko perskaityti. Padarykite man šių veikalų santrauką!

Sukviesti gabiausi mokslininkai pasinėrė į darbą ir po septynerių metų įteikė valdovui puikią viso šio išminties lobyno santrauką. Tačiau toji santrauka buvo tokia didžiulė, kad jai panešti reikėjo septynių kupranugarių.

- Man jau septyniasdešimt ketveri, - palingavo galvą karalius. - Neturiu tiek laiko, kad viską perskaityčiau. Padarykite dar vieną santrauką!

Buvo padaryta santraukos santrauka. Tam prireikė dar septynerių metų, o po jų mokslo vyrai teturėjo krovinį vienam kupranugariui.

 - Man jau daugiau kaip aštuoniasdešimt, - tarė vis labiau silpstantis valdovas. - Mano akys pavargusios. Niekaip nepajėgčiau perskaityti šių knygų. Sutraukite viską dar labiau!

Žinovai vėl ėmėsi darbo. Septynerius metus dieną naktį sėdėjo palinkę prie sudėtingų raštų. Galiausiai jiems pavyko sudėti visą pasaulio išmintį į vieną knygą. Tuo metu pas išminčius atbėgo sargybinis:

- Greičiau neškite knygą karaliui. Jis miršta.

Valdovas jau buvo sulaukęs aštuoniasdešimt aštuonerių ir gulėjo savo lovoje apimtas agonijos. Mokslingiausiasis iš visų palenkė ausį prie karaliaus lūpų ir išgirdo silpną valdovo šnabždesį:

- Būk malonus, perduok man vienu sakiniu visą pasaulio išmintį, visą žinojimą...

- Štai, jūsų didenybe: „Išgyvenk esamą akimirką".

Dažnas iš mūsų niekada nelaimės svarių apdovanojimų. Netaps milijonieriumi, nedainuos Eurovizijoje, nebus išrinktas prezidentu, negaus Nobelio premijos. Tačiau mums visiems gali suteikti džiaugsmo malonios gyvenimo smulkmenos. Švelnus rankos spustelėjimas. Bučinys į skruostą. Mėnulio pilnatis. Laisva vieta mašinų stovėjimo aikštelėje. Spragsintis židinys. Spalvingas saulėlydis. Mėgaukis mažomis gyvenimo saldybėmis. Jų yra apsčiai kiekvienam.


(Ferrero, Bruno. Gyvenimas, tai visa ką turime. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2004, 76-77p.)
Balsuoti:
 4.5 (43)
Komentarai (0)
Apskritai juk visų laikų išminčiai teigė tą patį, o kvailiai, t. y. absoliuti dauguma, visuomet elgėsi kaip tik priešingai: be jokios abejonės, taip bus ir toliau. 

(Šopenhaueris, Artūras. Gyvenimo išminties aforizmai. Vilnius: Tyto alba. 2007, 8p.)
Balsuoti:
 3.7 (7)
Komentarai (0)
Tikroji išmintis glūdi mūsų pagarboje paprastiems dalykams, nes jie gali mus nuvesti ten, kur mums reikia. 

(Coelho, Paulo. Alefas. Vilnius: Vaga. 2011, 164p.)
Balsuoti:
 4.1 (13)
Komentarai (0)
Surasta: 96
Ankstesnis   1 2 3 4 5   Sekantis