Pamiršta kalba

[sapne] ... nuoseklumas laike išreiškia augantį to paties jausmo intensyvumą.

... vaizdinys, regėtas sapne, yra kažkokio jūsų patirto jausmo simbolis.

Talmude rašoma: „Nesuprasti sapnai – tarsi neatplėšti laiškai“. Iš tiesų, ir sapnai, ir mitai yra svarbios bendravimo su pačiu savimi priemonės. Jei nesuprasime kalbos, kuria jie parašyti, nesužinosime daug ko, ką žinome ir sakome sau tomis valandomis, kai nemanipuliuojame išoriniu pasauliu.

Kitas trūkumas yra tas, kad sapnų aiškinimas vis dar laikomas užsiėmimu, tinkančiu tik psichiatrams, gydantiems ligonius. Priešingai, esu įsitikinęs, kad simbolių kalba yra tokia užsienio kalba, kurią kiekvienas iš mūsų privalo išmokti. Suprasdami ją mes priartėjame prie vieno iš pačių reikšmingiausių išminties šaltinių – mitų, taip pat galime priartėti prie gilesnių mūsų asmenybės sluoksnių. Simbolių kalba padeda suprasti tuos išgyvenimus, kurie yra ypač žmogiški, nes ir turiniu, ir stiliumi yra bendri visai žmonijai.

... Froidas ėmė nagrinėti sapnus kaip visuotinį žmonių gyvenimo reiškinį, būdingą tiek sergantiems, tiek ir sveikiems. Jis pastebėjo, kad iš esmės sapnai nesiskiria nuo mitų bei pasakų ir kad supratus vienų kalbą galima perskaityti ir kitus.

... užuot pripažinę sapnus, kaip nenuginčijamą mūsų riboto suvokimo įrodymą, mes apkaltiname juos nesąmoningumu.

Simbolių kalba – tai kalba, kuria vidiniai išgyvenimai, jausmai ir mintys išreiškiami taip, tarytum jie būtų jutiminiai išgyvenimai, išorinio pasaulio įvykiai. Simbolių kalbos logika – skirtingais nei įprastos dieninės kalbos logika – vadovaujasi ne laiko ir erdvės kategorijomis, bet intensyvumu ir asociacijomis.

Šiuolaikinis žmogus gyvena beveik nepaliaujamame „triukšme“: radijas, televizija, žinių santraukos, reklamos, filmai – dauguma šių dalykų ne apšviečia, bet bukina protus. Mes klausomės ir stebime racionalizuotus melus, pateikiamus kaip teisybę; visiškas nesąmones, pateikiamas kaip sveiką protą ar aukštesnę specialistų išmintį; tuščias kalbas, intelektualinę tinginystę ar nesąžiningumą, priklausomai nuo situacijos apibūdinamus kaip „garbę“ ar „tikrovę“.

Įžvalgumas glaudžiai susijęs su pranašavimu. Pranašauti – reiškia daryti išvadą apie ateities įvykius, sprendžiant iš dabartyje veikiančių jėgų galingumo krypties. Bet kokios išsamios žinios ne apie paviršių, bet apie giliau veikiančias jėgas, suteikia galimybę pranašauti, ir bet kokia vertinga pranašystė turi remtis tokiomis žiniomis. Nenuostabu, kad mes dažnai numatome įvykių raidą, kurią vėliau patvirtina faktai. Ir visai nėra reikalo liesti telepatijos klausimo, nes daugelį sapnų galima priskirtiką tik minėtų racionalių pranašysčių kategorijai.

Tačiau miego metu mūsų dieninis pasaulis tampa lygiai tokiu pačiu pasąmoniniu, kaip naktinis pasaulis dienos metu.