Pančatantra
Blogai pamatęs, blogai supratęs, blogai išgirdęs, blogai ištyręs -
Neturi veikti joks žmogus!
Neturi veikti joks žmogus!
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 263p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kas iš tokios laimės, jeigu ji ateina be narsingų žygių,
Kas iš jos išties?! Juk ir senos karvės,
Ėsti gali žolę, kurią likimas siunčia!
Kas iš jos išties?! Juk ir senos karvės,
Ėsti gali žolę, kurią likimas siunčia!
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 259p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Palenk geriausią tik nuolankumu,
O karžygį - tik skaldymu mikliuoju,
Sau lygųjį - tik jam lygia narsybe,
O žemą žmogų - dovana menka.
O karžygį - tik skaldymu mikliuoju,
Sau lygųjį - tik jam lygia narsybe,
O žemą žmogų - dovana menka.
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 255p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jei geras jis tiktai geradariams,
Tai kokią vertę turi jo gerumas?
Kas ir kenkėjams bus vienodai geras,
Tik tas gerųjų laikomas geru!
Tai kokią vertę turi jo gerumas?
Kas ir kenkėjams bus vienodai geras,
Tik tas gerųjų laikomas geru!
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 255p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
O! Visados nelaimės tik gausėja,
Kai vien spragų pakankamai turi!
Kai vien spragų pakankamai turi!
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 249p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tiktai kvailys įsivaizduoja rasiąs
Pas žiauriąją - neišsakytą meilę,
Pas irzliąją - nepaprastą švelnumą,
O pas nejautrią - žmogiškąjį jausmą.
Pas žiauriąją - neišsakytą meilę,
Pas irzliąją - nepaprastą švelnumą,
O pas nejautrią - žmogiškąjį jausmą.
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 247p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ne aukso, ne žemčiūgų ir netgi ne valdžios
Tiek trokšta moterys, kiek mylimo jaunikio.
Tiek trokšta moterys, kiek mylimo jaunikio.
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 244p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ištyrus giminę, ir būdą, ir globėją,
Ir mokslą, turtą, grožį, jėgą, - šias septynias
Dorybes jaunojo, - reik atiduot mergaitę.
Išminčius negalvos jau apie nieką kitą.
Ir mokslą, turtą, grožį, jėgą, - šias septynias
Dorybes jaunojo, - reik atiduot mergaitę.
Išminčius negalvos jau apie nieką kitą.
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 242p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Gimdytojas, gynėjas nuo pavojų,
Maitintojas ir auklėtojas geras,
Ir tas, kurs mokslą perteikia,
Visi šitie penki laikomi tėvais.
Maitintojas ir auklėtojas geras,
Ir tas, kurs mokslą perteikia,
Visi šitie penki laikomi tėvais.
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 241p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nei upių, nei vienuolių didžiadvasių,
nei giminių, nei moterų dorybės
Negalima mėginti niekados!
nei giminių, nei moterų dorybės
Negalima mėginti niekados!
(Višnušarmanas. Pančatantra. Vilnius: Mintis. 1990, 235p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
